I. Simonaitytės premijos įteikimo ceremonija J. Mališauskui priminė posėdį

Pripažinimas

Pirmadienį humanitarinių mokslų daktarui doc. Jurgiui Mališauskui Klaipėdos apskrities administracijos atstovė iškilmingai įteikė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už 2004 metais išleistą straipsnių rinktinę "Vėjas iš Aistmarių".

Iškilminga doc. Jurgio Mališausko apdovanojimo ceremonija tradiciškai vyko Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skaitykloje. Pagerbti ir pasveikinti doc. J. Mališausko gausiai susirinko jo artimieji, kolegos, bičiuliai, lietuvininkai, visi neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėjimams.

Naujoji J. Mališausko knyga "Vėjas iš Aistmarių" - vienas iš nedaugelio tokių tyrinėjimų pavyzdžių. Pasak Klaipėdos universiteto dėstytojo doc. Rimanto Balsio, "Vėjas iš Aistmarių" - daugiasluoksnė knyga, kurioje originalios, niekieno anksčiau netyrinėtos medžiagos atras ir kalbininkas, ir literatas, etnografas, istorikas ir nuotykių žanro mėgėjas". Išgirdę kelias ištraukas iš leidinio tuo įsitikino visi vakaro dalyviai.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, doc. Aleksandras Žalys pristatė doc. J. Mališauską kaip vieną iš uostamiesčio alma mater steigėjų, ilgametį Literatūros katedros darbuotoją, paprastą ir nuoširdų mokslininką. "Tie, kam teko klausytis docentų paskaitų žino, kad J. Mališausko kalbos tempas kaip Nemunas lėtas, tačiau jame telpa ir faktai, ir idėjos", - sakė doc. A. Žalys.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas doc. J. Mališausko veiklą, jo tyrinėjimus palygino su giliu skalpelio pjūviu, perrėžusiu Mažosios Lietuvos raštiją ir kultūrą per visas epochas nuo viduramžių iki šių laikų.

Lietuvininkas, fotografas Albinas Stubra doc. J. Mališauską palygino su kurmiu. "Tačiau kurmis aklas, o docentas prakrapšto akis studentams, o pats tyliai dirba".

Ilgamečiai kolegos iš KU Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos, Literatūros katedrų J. Mališausko gabumais kalboms (Docentas moka lietuvių, žemaičių, rusų kalbas, puikiai išmano vokiečių kalbos dialektus, yra perpratęs senąją vokiečių kalbą. - Aut. past.), vadino jį žymiausiu Mažosios Lietuvos karžygiu ir romantiškiausiu riteriu.

Laureatą pasveikino I. Simonaitytės mokyklos, muziejaus atstovai, "Mažosios Lietuvos" bendrijos atstovės įteikė savą premiją - lietuvininkų pyragą su skyle, o žmona tiesiog karštai apkabino ir pabučiavo savo gyvenimo draugą ir bendražygį.

Pasiteisinęs, jog pensininkams galima ilgai kalbėti ir nusišnekėti, doc. J. Mališauskas dėstytojo intonacija paaiškino visiems savo knygos pavadinimą, papasakojo apie mistišką Mažosios Lietuvos krašto trauką ir prisipažino: "Jei turėčiau automobilį ir būčiau dešimčia metų jaunesnis važiuočiau į Rytprūsius užrašyti tai, kas dar yra išlikę ant senų antkapinių paminklų. Bet ką aš čia apie kapus. Norėjau pasakyti, kad aš visada buvau laimingas. Šeimoje, katedroje, net posėdžiuose..."

Jurga PETRONYTĖ