Į pavojingą darbą - juodais drabužiais

Profesija

Vyriausybės sprendimu, socialinių darbuotojų profesija yra įtraukta į pavojingiausių darbų sąrašą, tačiau nuo to šios profesijos atstovams - nei šilta, nei šalta.

Su psichikos ligoniais, socialinės rizikos asmenimis dirbantys klaipėdiečiai bet kurią darbo dieną gali būti apspjaudyti, apdraskyti, sužaloti arba netgi tapti įkaitais.Apsiginti nuo kasdieninių grėsmių šiandien jie gali trimis būdais - intuicija, greitomis kojomis ir higieniniais purkštuvėliais - antiseptikais, kuriais pasivalo rankas išėję iš nešvarių namų.

Ilgai maitinti pažadais apie saugesnes darbo sąlygas ir šviesesnį rytojų, uostamiesčio socialiniai darbuotojai neiškentė ir šiandien jau antrą kartą per pastaruosius porą metų kviečia kolegas ne tik iš Klaipėdos, bet visos Lietuvos į darbą ateiti apsirengus juodais drabužiais. Juos raginama papuošti balta gėle - vilties ir geresnių darbo bei poilsio sąlygų simboliu.

"Gedulo diena-2" - taip Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) Klaipėdos skyrius pavadino pilietinę akciją, kuri tęsis visą dieną. Gedulo rūbais tikimasi atkreipti valstybės ir savivaldybių politikų dėmesį į šios profesijos problemas.

Lyg siaubo filme

Praėjusią savaitę Klaipėdos socialinės paramos labdaros valgykloje kilo incidentas. Čia pietavusiai sutrikusios psichikos moteriai prasidėjo priepuolis. Ji puolė ne tik valgykloje buvusius žmones - kliuvo ir darbuotojams. Sutramdyti klaipėdietę pavyko tik atvykus policijos pareigūnams.

"Niekada negali žinoti, kas jiems užeis. Ne vienam iš mūsų teko pabuvoti įkaitais arba gelbėtis iš pavojingų situacijų, tiesiog maunant lauk pro duris, kol kirviu neužtvojo", - apie pavojus darbe kalbėjo LSDA Klaipėdos skyriaus vadovas Saulius Liekis.

Jam antrino Klaipėdos vaiko krizių centro direktorė Rita Bratėnaitė ir jos kolegės.

Šio centro specialistės padidintos rizikos šeimas lanko po dvi - taip saugiau, tačiau vargu, ar moterys, papuolusios į rimtesnę situaciją, galėtų apsiginti. Vienintelė priemonė jų rankose - buteliukas, skirtas rankoms valytis. Nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniai darbuotojai nėra apdrausti, todėl juos patyrę dažniausiai prašosi atleidžiami iš darbo.

Pernai iš šio centro išėjo darbuotoja, kurią vieno vizito metu apstumdė ir apdraskė neblaivus asocialios šeimos tėvas. Kruviną moterį guodė bendradarbės. Patyrusi šoką ji kreipėsi į medikus, kad išsiaiškintų, ar nebuvo užkrėsta kokia nors liga. Už tyrimus ji mokėjo pati.

Socialinės darbuotojos dienraščiui ne kartą atvirai pasakojo apie panašias situacijas, kai tik per plauką išvengia smurto. Tada gelbsti intuicija ir greitos kojos. Moterys gerą pusmetį nesulaukia žadėtų dujų balionėlių, o apie galimybę jas apdrausti iš savo vadovų apskritai nėra girdėjusios.

Skursta

Socialiniai darbuotojai vis dar gauna vieną mažiausių tarnybinių atlyginimų iš biudžetinėse įstaigose dirbančių darbuotojų. Vidutinė tokio specialisto alga su aukštuoju išsilavinimu siekia 900 litų.

S. Liekis mano, jog šiandien juodoje spalvoje "paskęs" ypač daug Lietuvos socialinių įstaigų. Apie ketinimus prisijungti prie akcijos "Gedulo diena-2" prieš keletą dienų jau pareiškė Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Jurbarko, Gargždų ir kitų miestų įstaigos.

2006 vasarį Klaipėdos socialiniai darbuotojai jau rengė tokią gedulo akciją, po kurios, pasak S. Liekio, kai kuriems atlyginimai pakilo apie 5 proc.

Pirmoji akcija Klaipėdos miesto valdžiai nepatiko.

"Nuėjote ne tuo keliu. Socialinių darbuotojų atlyginimų klausimą reikia spręsti centralizuotai. Suvienykite visų miestų socialinius darbuotojus ir kreipkitės į Vyriausybę, kad dar būtų padidintas darbo užmokesčio koeficientas. O mitingų čia nebus", - prieš metus protestuotojams kalbą rėžė uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Nusimeta atsakomybę

SADM atstovai į "Vakarų ekspreso" klausimą, kaip ketina reaguoti į jau antrą kartą sukylančius socialinius darbuotojus, atsakė aptakiai ir ietis nukreipė į Klaipėdos savivaldybę.

Esą ministrės Vilijos Blinkevičiūtės vardu šių metų pradžioje buvo kreiptasi į savivaldybių merus su paraginimu formuojant savivaldybių biudžetus numatyti didesnes lėšas biudžetinių įstaigų socialinių darbuotojų atlyginimams, - rašoma atsakyme.

"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ministerijos surinktais duomenims, Klaipėdos savivaldybėje 2007 m. nustatytas faktinis vidutinis socialinį darbą dirbančiųjų (kartu su socialinių darbuotojų padėjėjais) tarnybinis atlyginimas (be priedų) buvo apie 10 proc. mažesnis nei kitose savivaldybėse", - teigė SADM atstovė Daiva Buivydaitė.

Pritaria, bet neprisijungs

Audronė LIESYTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

Apie akciją esame informuoti, žinome, kokiu tikslu ji rengiama. Pritariu minčiai, jog visas socialinių darbuotojų problemas, tarp jų - ir atlyginimų klausimą, reikia spręsti atkreipiant valstybės dėmesį. Nors ši profesija buvo įtraukta į pavojingų darbų sąrašą, darbuotojų saugumu pavesta rūpintis patiems darbdaviams. Kol kas nesulaukiau iš uostamiesčio socialinių įstaigų atsakymo, kokių saugos priemonių jiems stinga. Įstaigų vadovai turėtų nusistatyti ir vidaus taisykles, kaip darbuotojams elgtis kritiniais atvejais, kaip išvengti incidentų. Šio darbo jie dar neatliko - paprašė terminą atidėti iki gegužės. Negaliu atsakyti į klausimą, kokios priemonės jiems yra reikalingos. Nemanau, kad draudimas padėtų grėsmių išvengti, arba, kad išmoka kompensuotų patirtą traumą. Reikia daugiau mokytis, kaip išvengti incidentų. Darbuotojai juk žino, kokiose šeimose smurto protrūkių tikėtis galima, tuomet į pagalbą galima kviestis ir policiją. Iniciatyvai pritariu, bet esu valdininkė, todėl jokiose akcijose nedalyvausiu.

Vaida JUTKONĖ