Gyventojai prasčiau vertino daugelį visuomenės veikėjų

Populiariausių visuomenės veikėjų sąrašas stabiliai lieka nepakitęs, tačiau daugelio jų populiarumas šiek tiek sumenko, rodo apklausa. Politologai ir apžvalgininkai tai sieja su porinkiminiu laikotarpiu ir vasaros štiliu politikoje.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 15-30 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, šalies gyventojai geriausiai vertino antrajai kadencijai perrinktą Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurią palankiai įvertino 70 proc. respondentų. Antroje vietoje lieka Prezidentas Valdas Adamkus - jam savo simpatijas atidavė 64 proc. respondentų. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Premjeras Algirdas Butkevičius su turimais 59 proc. palankiai jį vertinančių respondentų atsiduria trečioje pozicijoje.

Toliau stabiliai laikosi europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. A. Butkevičiaus partijos bičiulę teigiamai vertina pusė - 50 proc. - respondentų. Dar 7 visuomenės veikėjus - aplinkos ministro postą į europarlamentaro iškeitusį "tvarkietį" Valentiną Mazuronį, Seimo narį Eligijų Masiulį, į Europos Komisiją deleguojamą Vytenį Povilą Andriukaitį, LSDP buvusį kandidatą į prezidentus, europarlamentarą Zigmantą Balčytį, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, politiką Naglį Puteikį ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį - šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai.

Neigiamai vertinamų politikų rokiruotė vėlgi nekinta kelintą mėnesį iš eilės. Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7 politikus - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį (72 proc. įvertino nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių (69 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (62 proc.), Darbo partijos idėjinį lyderį Viktorą Uspaskichą (62 proc.), Vilniaus merą Artūrą Zuoką (61 proc.), Seimo Pirmininkę "darbietę" Loretą Graužinienę (61 proc.) ir parlamentarą Petrą Gražulį (57 proc.).

Per liepos mėnesį nepakito tik Prezidentės D. Grybauskaitės vertinimai, o gyventojų nuomonė apie kitus visuomenės veikėjus pablogėjo, pažymi sociologai.

"Buvo pakankamai aktyvus laikotarpis, kai vyko dveji rinkimai - tiek Prezidento, tiek Europarlamento, ir kur politikai visi buvo pakankamai aktyvūs. Liepą, kalbant apskritai, kai jaučiasi politinis štilis, nėra labai smarkus pablogėjimas, bet iš esmės visų politikų palankių vertinimų šiek tiek pamažėjo, o ypač tų, kurie buvo daug labiau aktyvūs per Prezidento rinkimus, o dabar, kai nebeliko rinkimų, jų sumažėjo. Iš esmės daugiau ar mažiau pablogėjo visų politikų vertinimai, išskyrus vienintelės politikės - Prezidentės", - Eltai sakė sociologas Romas Mačiūnas.

Lyginant su birželio mėnesio apklausa, labiausiai - 8 procentiniais punktais - pablogėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, nario Lino Balsio ir Z. Balčyčio (7 procentiniais punktais) vertinimai.

"Ypač tie, kurie buvo aktyvesni per rinkimus, jų pablogėjimas yra didesnis. Jiems gal tada daugiau dėl žiniasklaidos dėmesio reitingai buvo užaugę, o dabar pamažėjo. Tai tiesiog toks grįžimas į ankstesnę būseną prieš rinkimus, ypač turint omenyje, kad vasara, nelabai kas vyksta", - komentuoja R. Mačiūnas.

6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių R. Karbauskį, 5 procentiniais punktais pablogėjo P. Gražulio, A. Kubiliaus, užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus, Valentino Mazuronio, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, europarlamentaro Rolando Pakso bei N. Puteikio vertinimai.

Dar 4 procentiniais punktais mažiau palankių vertinimo surinko V. Landsbergis, E. Masiulis, G. Nausėda bei V. Uspaskichas.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas taip pat sutiko su R. Mačiūnu, jog po šalies vadovo ir EP rinkimų yra tam tikra inercija, kuri atspindi rinkimų rezultatus.

"Žmonės ir patys savotiškai pasiduoda tų rinkimų rezultatams labiau šiek tiek į tą pusę, ir pralaimėtojus atitinkamai vertina nepalankiau, o laimėtojus - šiek tiek labiau palankiai", - sakė politikos apžvalgininkas.

Pasak T. Janeliūno, šiuo metu vienas aktualiausių klausimų yra euro įvedimas nuo 2015 m. Kaip tik liepą, kai ir vyko apklausa, iš Briuselio atkeliavo galutinės žinios, kad mūsų šaliai leista tapti 19-ąja euro zonos nare.

"Kadangi euro įvedimas siejamas su Vyriausybės veikla, tai gali būti, kad kaip tik Vyriausybei teks ta, sakykime, nepopuliarumo arba žmonių baimių našta, susijusi su euro įvedimu. Gali būti, kad A. Butkevičiaus Vyriausybės partnerių šioks toks populiarumo kritimas gali būti siejamas su tuo", - neatmetė tokios galimybės pašnekovas.

Vertindamas nepopuliariausius politikus, T. Janeliūnas sakė, jog, pavyzdžiui, LLRA lyderis V. Tomaševskis turi labai aiškią savo programą, nukreiptą į tautines mažumas. Tai būtent jam ir neleidžia realiai gerinti savo reitingų.

"Visa jo politinė ideologija susijusi su siauru rinkėjų segmentu ir atitinkamai jo politinė programa yra labai siaura", - atkreipė dėmesį politologas.

Tuo tarpu A. Kubiliui velkasi neigiamas emocinis krūvis nuo buvusios Vyriausybės, dirbusios 2008-2012 metais.

"Aišku, jam tai irgi yra sudėtinga pakeisti, o šiuo metu kadangi jis yra opozicijoje, jo galimybės kažkiek aktyviau rodytis viešojoje erdvėje šiek tiek apribotos", - pastebėjo T. Janeliūnas.

Be to, įtakos tokių tyrimų rezultatams daro ir sezonas.

R. Mačiūnas ir T. Janeliūnas nemano, kad šie tyrimo rezultatai turėtų siųsti nerimo ženklų politikams.

"Vasaros laikotarpiu gal tos apklausos ir nėra labai tikslios, nes žmonės apskritai yra labiau atitrūkę nuo politinių įvykių, rečiau seka naujienas. Tai dažniausiai yra senesni įsitvirtinę prisiminimai apie vienus politinius veikėjus ar partijas, ir tie įvykiai net nelabai jau daro poveikį reitingams. Kol kas nerimo ženklų politikams nėra, tai tipinė inercija", - sakė politikos ekspertas T. Janeliūnas.