Gyventojai kraustomi be jų pačių žinios

Neperspėja gyventojų

Palangos gyventojai apie tai, kad Bangų gatvė pasikeitė į Smilgų, sužinojo tik gavę sąskaitas už komunalines paslaugas. Tik po šio akibrokšto paaiškėjo, kad nutarimas dėl to buvo priimtas dar praėjusiais metais, oficialiai gyventojų apie tai nė neperspėjus.

Kaune Vyriausybės paliepimu turės būti pakeisti net 63 gatvių pavadinimai. Apie tokį įsakymą gyventojai nebuvo supažindinti nei jam pasirodžius, nei dabar, kai revoliucija adresų registre jau prasidėjo. „Vakaro žinioms“ pasiteiravus Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, kokia nauda gyventojams, pvz., Neringos gatvę pervadinti į J. Vienožinskio, savivaldybės darbuotojas konkrečiai atsakyti negalėjo, tik atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju savivaldybė tėra vykdytoja be teisės sakyti savo nuomonę.

„Nežinau, kodėl Vyriausybė priėmė tokį įsakymą, reikia jos ir paklausti. Kai kuriais atvejais tas gatvių keitimas nėra į gerą, žmonės nepatenkinti, tačiau niekas jų neklausia. Ar nori žmonės, ar nenori, jeigu yra Vyriausybės nutarimas, savivaldybė turi jį vykdyti. Aš esu vykdytojas, o ne vertintojas“, - apie ribotas savivaldos galimybes kalbėjo jos atstovas.

Senos klaidos

N. Valatkevičius atkreipė dėmesį, kad šis chaosas iš esmės keliamas dėl seniai padarytų klaidų. Pasak Kauno savivaldybės architekto, Registrų centras, kuris anksčiau vadinosi Inventorizacijos biuras, suteikdavęs gatvėms pavadinimus ir namų numerius, per eilę metų pridarė klaidų. O įsikūrus Registrų centrui, šis permetė visą rūpestį savivaldybėms.

„Aš nesu idiotas, man nereikia pyktis su gyventojais. Mes kuo mažiau norim keisti tuos pavadinimus. Jūs manote, kad mes tai darome iš neturėjimo ką veikti, mažai darbo?“ - guodėsi N. Valatkevičius.

Ne pirmas kartas

Tai, kad priimami esą gyventojų komfortą gerinantys sprendimai su pačiais gyventojais dėl to nesitariant, nėra pirmas kartas. Dar 2005-aisiais 18 savivaldybių Vyriausybė buvo išplatinusi pranešimus, jog jų valdomose teritorijose reikia naikinti gyvenviečių pavadinimų priedėlį „Geležinkelio stotis“. Tokių miestelių ir gyvenviečių šalyje buvo net 42. Jau tada gyventojams buvo paaiškinta, kad jie jokios balso teisės neturi, esą gatvių pavadinimai keičiami nuolat, nepriklausomai nuo to, ar žmonės tam pritaria, ar ne.

2011 metais sostinės J. Tumo-Vaižganto gatvė be jokios logikos buvo pervadinta į Vašingtono aikštę. „Vakaro žinios“ teiravosi dabar jau Vašingtono aikštėje gyvenančio profesoriaus Jono Palionio, ar gyventojai bandė derėtis su Vilniaus valdžia, ir kokių nepatogumų pervadinus gatvę šiems kilo.

„Nors dauguma gyventojų tam prieštaravo, mūsų niekas neklausė, taip ir likome gyventi Vašingtono aikštėje, nors į savivaldybę ir kreipėmės. O dabar, jei atvažiuoja svečiai, niekas neranda tos aikštės. Nuolat dėl to patiriame nepatogumų“, - piktinosi profesorius.

Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje vyresnioji patarėja Marija Ana Čibirauskienė aiškino, kad gatvių pavadinimai yra keičiami, nes neatitinka reikalavimų. „Nuo 2011 metų sausio 25 dienos galioja vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas aprašas, pagal kurį yra keičiami ir suteikiami gatvių pavadinimai. To aprašo 10 punktas kalba apie tai, kad gatvė yra ištisinė, kitų objektų neskaidoma ir nedalijama linija. Registrų centras peržiūrėjo duomenų bazę ir pamatė, kad yra labai daug gatvių įvairiose savivaldybėse, kurios neatitinka reikalavimų. Tas įsakymas palietė praktiškai visas savivaldybes. Tada Registrų centras pateikė gatvių sąrašą, kuriame nurodyta, kokio konkrečiai reikalavimo gatvės neatitinka. Šiuo žingsniu siekiama palengvinti orientaciją, pvz., specialiosioms tarnyboms, tokioms kaip greitoji medicinos pagalba, gaisrinė, policija.“

Pašnekovė teigė, kad gyventojams gatvių pervadinimas sukelia ne tik papildomų rūpesčių ir išlaidų. „Žmonės yra informuojami jau po visko, nes kyla klausimas, kieno nuosavybė yra tas gatvės pavadinimas. Gatvės pavadinimo pakeitimas vienam asmeniui gali kainuoti iki 100 litų. Automatiškai deklaruota vieta nepasikeičia, t. y. pačiam žmogui reikia rūpintis tais dalykais. Taip pat yra ir su juridinių asmenų registru. Dar kai kurie žmonės sako, kad tuo naudojasi bankai, esą reikalaudami perrašyti sutartis, už tai paima didelius pinigus.“

Ričardas MALINAUSKAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas:

Dėl šio įsakymo žmonėms kiltų didelės problemos su nekilnojamuoju turtu, dokumentacijomis ir panašiais dalykais. Gatvių pavadinimų keitimo reikalingumą reikia labai pasverti. Tikrai nemanau, kad dėl to įsakymo reikalinga revoliucija, dėl kurios žmonės patirtų daug problemų.

Mano patarimas savivaldybėms, kurios susiduria su šia problema, pateikti naujajam vidaus reikalų ministrui visus argumentus, kiek žmonės dėl to turės nepatogumų, ir pabandyti ministrą supažindinti su tomis problemomis, kurios iškyla žmonėms vien dėl to, kad yra parašytas įsakymas. Aš net neabejoju, kad naujasis ministras peržiūrėtų ir galbūt sušvelnintų to įsakymo turinį ar net panaikintų. Druskininkai tokios problemos neturi, asociacijoje, kuriai aš vadovauju, tas klausimas irgi nebuvo keltas.