Gydytojai tuopų nekirstų, bet nušienautų pievas

Ore sklandantys, žemę nuklojantys tuopų pūkai kasmet sukiršina klaipėdiečius - vieni jų, motyvuodami, jog šie pūkai alergizuoja žmones, reikalauja tuopas iškirsti, kiti medžius gina - esą tai geriausi oro valytojai nuo taršos. Gydytojai tvirtina, kad tuopos niekuo dėtos, daugiau bėdos pridaro nenušienauti kiemai.

Ar iš tikrųjų dėl ašarojančių akių ir varvančios nosies kaltos plaukeliais apaugusios tuopų sėklos? Ar uostamiesčio gydytojai, turėdami galios, siūlytų šiuos medžius kirsti?

"Jei ašaroja ar tinsta akys - tuopų pūkai niekuo dėti, jie alergijos nesukelia", - kategoriškai pareiškė pulmonologas-alergologas Marius Zolubas.

Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriui vadovaujančio gydytojo, tuopos pūkai kelia tik higieninius nepatogumus: nukloja žemę, lenda į nosį ar burną, įskrenda į butus, užkemša ventiliacijos angas.

Išsikasti karo kirvio kovai su tuopomis medikas nepataria. Jo manymu, užtenka elgtis nuosaikiai: pasenusius medžius galima iškirsti, o štai naujų nereikėtų sodinti. Mat orą kuo puikiausiai valą ir kiti medžiai.

Jautrumo tuopų pūkams savo darbe beveik neužfiksavo ir vaikų alergologė Jolanta Sivickienė, nors šienligės atvejų visame pasaulyje daugėja.

"Jei per penkerius metus koks atvejis atsiranda - nėra problemos, - sakė ji. - Daug daugiau bėdos vaikams pridaro nešienautos pievos, jose žydinčių augalų žiedadulkės."

Vaikų pulmonologė Liuda Pliuškienė sakė pritarianti alergologų nuomonei: tuopų pūkai alergijos nesukelia, tik gali šiek tiek dirginti kvėpavimo takus - ne tik alergiškiems, bet ir sveikiems žmonėms.

"Nepritarčiau, kad tuopas reikia iškirsti, nes esu už tai, kad oras būtų švaresnis. Žaluma turi būti, o dėl laikinų nepatogumų galima pakentėti", - sakė pokalbininkė.

Ji pritarė kolegės nuomonei, kad tuopų pūkų skraidymo periodu daugiau bėdos alergiškiems žmonėms pridaro nešienautose pievose žydintys augalai - motiejukai, smilgos.

"Manau, jei kas dėl ašarojančių akių ar bėgančios nosies kreipėsi į šeimos gydytojus, tai tik dėl to, kad nenušienautos pievos", - sakė L. Pliuškienė.

Kalta užteršta aplinka

"Vakarų ekspreso" kalbintos šeimos gydytojos Birutė Jankuvienė ir Rūta Radzevičienė sakė, jog pacientų, kurie būtų skundęsi "nukentėję" nuo tuopų pūkų, nėra sulaukusios.

"Tam tikrais periodais pastebime paūmėjusį alerginį rinitą ar bronchinę astmą. Bet tie pacientai, kurie serga tomis ligomis, reguliariai vartoja vaistus ir šį neilgą nepatogumų laikotarpį išgyvena. Be to, labai retai būna alergija vienam augalui - juk tuo pačiu metu žydi ir beržas, guoba, klevas, ąžuolas. Jei jau kirsti tuopas, tai kartu reikėtų iškirsti ir tuos medžius. Tuomet bus blogiau, nes tų didelių problemų ir turime todėl, kad daug ką esame iškirtę ir pakeitę gamtoje", - sakė R. Radzevičienė.

Alergizuoti, sakė gydytoja, gali ne tik žiedadulkės, bet ir daug kitų ore skraidančių alergenų.

"Vyksta tai, kas vyksta visame civilizuotame pasaulyje: daugėjant mašinų industrijos kiekiui, blogėjant ekologinei situacijai, alergijų kasmet vis daugėja. Tai civilizacijos pasekmė ir yra labai daug žmonių, kuriems, anksčiau alergija nesiskundusiems, vieną dieną ji ima ir atsiranda. Ir kuo labiau užteršta aplinka, tuo daugiau šių problemų turėsime. Prisideda ir žiedadulkės, nes organizmas nebeturi apsauginių priemonių, kokias turėjo prieš 30 metų", - pasakojo gydytoja.

"Galima keisti kitais medžiais"

Prof., habil. dr. Jonas Remigijus NAUJALIS, Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjas

Mūsų krašte auga vienintelės savaiminės rūšies tuopos, kurias vadiname drebulėmis. Visos kitos, kurių prisodinta miestuose, yra introdukuotos, tai yra perkeltos gyventi iš Centrinės ir Rytų Azijos.

Tuopos gali augti įvairiomis dirvožemio sąlygomis, gerai prisitaiko prie naujos aplinkos, greit auga, įsitvirtina. Jos - vienos iš augalų, kurie sėkmingai prisitaiko prie užterštos aplinkos ir sukauptos dulkės bei teršalai su lapais pasišalina iš oro ir aplinkos.

Neigiamos šių medžių savybės - jie greit sensta, jų šerdis, vidinė kamieno dalis lengvai pažeidžiami patogeninių grybų, ligų, todėl stambūs medžiai gali staiga nugriūti sukeldami nemalonias pasekmes. Jų šaknų sistema labai galinga, todėl gali iškiloti šaligatvių plyteles, pažeisti namų pamatus.

Su pūkų, t.y. plaukelių, pagalba tuopų sėklos lengvai išplinta, įsitvirtina kitų augalų neužimtose vietose. Daug kur tuopos naudojamos šlaitams sutvirtinti.

Nelikus tuopų, ekologinė pusiausvyra nebūtų sutrikdyta, nes tai ne mūsų krašto augalai. Tuopas kuo puikiausiai pakeistų vietiniai lapus metantys medžiai, kaip liepos ir klevai. Jie ne blogiau valytų orą, ir pūkų nebūtų.

Genovaitė PRIVEDIENĖ