Gruodžio 25-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Gruodžio dvidešimt penktoji - pirmoji Šv. Kalėdų diena.

Gruodžio dvidešimt penktoji, šeštadienis - 359-oji metų diena (priešpaskutinė 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 6 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Gražinė, Gražinis, Gražys, Gražmantas, Gražvaldas, Gražvaldė, Gražvilas, Gražvilė, Gražvyda, Gražvydas;

rytoj: Gaudilas, Gaudilė, Ginda, Gindas, Gindvilas, Gindvilė, Relinda, Stepa, Stepanija, Stepas, Steponas, Steponė;

poryt: Dautarta, Dautartas, Dautartė, Eglė, Gedvinė, Fabijolė, Visalgas, Visalgė, Visbartas, Visbartė, Visdargas, Visdagrė.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 8.41, leidžiasi 15.56. Dienos ilgumas - 7 val. 15 min.

Penktąją pilnaties dieną Mėnulis teka 21.39, leidžiasi 10.41.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Kalėdų apeigos

Lietuvių Kalėdų apeigos turi daug bendrų bruožų su kitų indoeuropiečių tautų apeigomis: jie burdavo, atlikdavo magiškus veiksmus, dainuodavo. Visa tai buvo susiję su būsimuoju vasaros derliumi. Mūsų protėviai per Kalėdas keldavosi anksti rytą, nudengdavo Kūčių stalą, žiūrėdavo, ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną dalydavo gyvuliams. Tačiau kai kur jo neduodavo arkliui, tikint, kad jį atimančios raganos. Buvo plačiai paplitęs paprotys prieš Kalėdas skersti kiaulę ir atlikti skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galva, papuošta žalumynais, buvo vienas kalėdinių patiekalų. Žemaitijoje ant Kalėdų stalo buvo dedamas šiupinys su viduryje kyšančia kiaulės uodega.

Didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais būtinai išsipildyti. Buvo linkima gero derliaus, daug gyvulių, sveikatos. Pakiemiais vaikščiodavo persirengęs Kalėdų Senis arba Kalėda. Lazda pabeldęs į duris Kalėdų Senis sakydavo: "Aš, Kalėda, atėjau iš ano krašto, kur miltų kalnai, medaus upės, alaus ežerai, saldainiais lyja, barankomis sninga, nešu skarbų pilną terbą, laimę, derlių ir kitokį labą. Prašau dureles atidaryti ir į aną kraštą nevaryti".

Kalėdų Senis semdavo saują visokiausių grūdų ir berdavo krikštasuolėn. Po to sveikindavo, linkėdavo, giedodavo giesmes, juokaudavo, šokdavo su vaikais, dalydavo riešutus. Šeimininkai jį vaišindavo.

Iki šių dienų išlikęs kalėdojimo paprotys. Jis tęsiasi visą tarpukalėdį, tai yra, iki Trijų karalių.

Kalėdų tikėjimai

* Riešutai ant eglutės pagausins derlių, uždegs meilę, sustiprins vedybinius ryšius, nes lazdynas laikomas šventu, į jį netrenkia perkūnas. Ypatinga reikšmė buvo priskiriama rastam dvilypiam riešutui (jei pusę to riešuto valgydamas duosi atsikąsti patinkančiam asmeniui, jis taps tau meilesnis).

* Žvakučių deginimas ant Kalėdų eglutės buvo siejamas su prosenių vėlių atminimu. Be to, šiai ugniai buvo suteikiama ypatinga antgamtinė reikšmė - esą ji apsauganti šeimą nuo visokiausių blogybių.

Protingos mintys

"Bailys miršta tūkstantį kartų, drąsus - tik kartą" (E. Hemingvėjus).

Lietuva gruodžio 25-ąją

1841 m. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku Lietuvoje iš likusių neuždarytų vienuolynų, vyskupysčių, kapitulų, seminarijų buvo atimtos žemės.

1905 m. Kaune įvyko darbininkų susirėmimas su kariuomene. Kauno tvirtovės karo komendantas išleido įsakymą paskelbti karo padėtį mieste ir apylinkėse.

1943 m. Kaune iš IX forto pabėgo 64 kaliniai.

1957 m. Birštono klebonijoje arkivyskupas Teofilis Matulionis slaptai vyskupu įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių.

1988 m. Lietuvoje pirmą kartą po karo oficialiai buvo švenčiamos Šv. Kalėdos.

1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Tadžikistanas.

1996 m. Kaune Lietuvos skautų suvažiavime įkurta viena organizacija "Lietuvos skautija", sujungusi dalį Lietuvos skautų sąjungos, "Lietuvos skautijos", sausumos ir jūrų skautų "Divytis" bei lenkų ir rusų skautų narius.

2001 m. Vilniuje įžiebta aukščiausia Kalėdų eglė - iliuminuotas 326 metrų aukščio Televizijos bokštas.

2006 m. eidama 73-iuosius metus mirė žymi literatūros tyrinėtoja, kritikė profesorė Elena Nijolė Bukelienė.

---

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

800 m. popiežius Leonas III Šventosios Romos imperatoriumi karūnavo Karolį Didįjį.

1066 m. Vestminsterio abatijoje Anglijos karaliumi karūnuotas Vilhelmas Užkariautojas.

1196 m. Vokietijos karaliumi išrinktas Fridrichas III.

1492 m. prie Haičio krantų užplaukė ant seklumos ir sudužo Kristupo Kolumbo (Christopher Columbus) ekspedicijos didžiausias laivas "Santa Maria".

1497 m. portugalų keliautojas Vasko da Gama (Vasco da Gama) Afrikos pietuose atrado dabartinę Natalio provinciją.

1620 m. tėvai piligrimai, atplaukę laivu "Mayflower", dabartinėje JAV Masačūsetso valstijoje įkūrė koloniją, kurią pavadino Plimuto uola.

1741 m. Švedijos Upsalos mieste Andersas Celsijus (Anders Celsius) išrado šimto laipsnių termometro skalę.

1818 m. Austrijos Oberndorfo vietovės Šv. Nikolajaus bažnyčioje pirmą kartą atlikta kalėdinė daina "Tyli naktis".

1866 m. pirmąją transatlantinę regatą laimėjo JAV jachta "Henrietta".

1926 m. po tėvo Jošihito (Yoshihito) mirties Japonijos imperatoriumi tapo Hirohitas (Hirohito), soste likęs iki mirties 1989 metais.

1932 m. karalius Jurgis V pirmą kartą Šv. Kalėdų proga per radiją kreipėsi į Britų imperijos gyventojus.

1974 m. uraganas "Treisi" Australijoje beveik visiškai sugriovė Darvino miestą.

1977 m. mirė JAV nebyliosios kino komedijos žvaigždė Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin).

1979 m. prisidengusi ketinimais sustabdyti pilietinį karą Maskva į Afganistaną nusiuntė savo kariuomenę.

1989 m. buvusiam Rumunijos diktatoriui Nikolajei Čaušesku (Nicolae Ceausescu) ir jo žmonai Elenai (Elena) įvykdyta mirties bausmė. Jie buvo pripažinti kaltais dėl rumunų tautos genocido.

1991 m. "dėl susidariusios situacijos ir NVS susikūrimo" atsistatydino Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Prezidento rezidencijoje Kremliuje nuleista raudona Sovietų Sąjungos vėliava.

2000 m. Kinijos Luojango mieste mažiausiai 309 žmonės žuvo per gaisrą pramogų centre.

2003 m. 138 žmonės žuvo, kai Benine į Beirutą skristi pakilęs lėktuvas "Boeing 727" kliudė vieną pastatą ir sudužo Atlanto vandenyne. 22 žmonės išgyveno.