Grįžusiems iš įkalinimo vietų trūksta orientyrų

2009-06-04 12:00

Pagalba išėjusiesiems iš įkalinimo vietų uostamiestyje nėra užtenkamai prieinama, todėl tokia situacija gali atsigręžti prieš pačią jiems dėmesio neskiriančią visuomenę.

"Jeigu mes jais pakankamai nepasirūpinsim, jie pasirūpins mumis", - ironizavo trečiadienį
konferenciją "Kaip pagerinti iš laisvės atėmimo vietų išėjusių asmenų reintegraciją į visuomenę Klaipėdoje?" surengusios nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos "Galiu gyventi" tarybos narys Rokas Uscila.

Jo pateiktais duomenimis, kasmet į laisvę Lietuvoje išeina 3,5 tūkst. asmenų. Penktadalis jų vartoja narkotikus, dalis yra užsikrėtę ŽIV. Šie asmenys, neturintys darbo, lėšų pragyvenimui, asmens tapatybės dokumentų, dažniausiai netekę namų, šeimos, esą stigmatizuojami ir diskriminuojami.

Nesant pakankamai pagalbos, nutrūksta užsikrėtusiųjų ŽIV gydymas, padidėja pavojus užkrėsti visuomenę. Be to, negavę pagalbos buvę kaliniai vėl gali pradėti daryti nusikaltimus.

Beje, nors bendras nusikaltimų skaičius per pastaruosius 5 metus sumažėjo, 20 proc. padaugėjo sunkių smurtinių nusikaltimų ir net 40 proc. - vagysčių iš parduotuvių skaičius. Daugėja ir gyvulių vagysčių. Tai rodo, jog nusikaltimus provokuoja skurdas.

Įdomu, kad nusikalstamumo ir kalinių skaičiaus palyginimas atskirose Europos valstybėse rodo, jog, pavyzdžiui, Švedijoje nusikalstamumas vienas didžiausių Europoje, o kalinių skaičius - vienas mažiausių. Lietuvoje - atvirkščiai. Įkalinant per daug asmenų, - sakė R. Uscila, - nubaudžiama ir Lietuvos visuomenė, nes dėl to turi tik daugiau problemų.

Tyrimas parodė problemas

Įgyvendinant Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro projektą "ŽIV ir AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kalinimo įstaigose 2006-2010 m." apklausti su išėjusiais iš laisvės apribojimo vietų asmenimis kontaktuojančių 16 Klaipėdos įstaigų darbuotojai bei 11 skirtingais laikotarpiais iš įkalinimo vietų grįžusių asmenų.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog šiems asmenims pirmiausia trūksta informacijos apie jiems teikiamas paslaugas ir galimybes jomis naudotis. Nors socialines paslaugas jiems teikia ne viena institucija, tačiau jos tarpusavyje nebendradarbiauja, nežino apie mieste esantį visą pagalbos spektrą, todėl negali tinkamai nukreipti.

Kadangi nėra vienos visų šių institucijų darbą koordinuojančios institucijos arba bent vieno asmens, teikiama pagalba yra padrika ir nenuosekli.

Todėl koalicija rekomenduoja, jog savivaldybė įpareigotų šią pagalbą koordinuoti vieną iš miesto institucijų. Geriausia esą taikyti atvejo vadybos modelį, kai kiekvienas toks asmuo turi kontaktinį darbuotoją, padedantį organizuoti visą jam reikalingą pagalbą.

Vadybininkas - prabanga?

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė spaudos konferencijoje "pasiteisino", esą Savivaldybė yra išleidusi lankstinukus, skirtus grįžusiesiems iš įkalinimo vietų, tačiau sutiko, jog informacijos, ypač per televiziją ir radiją, reikėtų daugiau. Atskiras šiais reikalais užsiimantis vadybininkas, jos manymu, būtų pernelyg didelė prabanga ir atimtų buvusiems kalinimas teisę patiems ieškoti informacijos.

Jos pateiktais duomenimis, 2008 metais į Klaipėdą atlikę bausmę grįžo 255 asmenys. Tačiau šiuos duomenis pateikusi Pataisos darbų inspekcija negalėjo pasakyti, kiek iš jų infekuoti ŽIV. Mat pacientų konfidencialumą saugantys įstatymai suteikia galimybę nuslėpti nuo visuomenės savo sveikatos duomenis.

Teisės aktais neįtvirtinta teisė savivaldybėms reikalauti, jog joms būtų pranešta, kad asmuo serga infekcine liga.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinės ligoninės AIDS centre gydomi 34 asmenys, tarp jų dvi nėščios moterys, vienas vaikas. Ar tarp jų yra grįžusių iš įkalinimo vietų, nežinoma.

Skaičiai