Greitosios pagalbos stočių medžioklė. Kas su kuo susijungs?

Kils atlyginimai

Mažėjant Lazdijų rajono gyventojų skaičiui ir remiantis nauja Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta formule buvo nuspręsta, kad nuo sausio rajone turi likti tik pusantros greitosios medicinos pagalbos brigados. Paskui nutarta palikti vieną - greitosios medicinos pagalbos stotį sujungti su Alytaus rajono stotimi.

Nustatytą greitosios brigadų skaičių finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Jei savivaldybė nori jų turėti daugiau, pustrečio šimto tūkstančio kasmet turi krapštyti pati.

Iki šiol Lazdijų rajono savivaldybė greitosios pagalbos postą iš dalies finansavo iš kitų lėšų, o tai atvedė prie darbuotojų atlyginimo dugno. Sujungus rajonų greitosios pagalbos stotis Lazdijų rajono greitosios pagalbos darbuotojų atlyginimai kils kone 600 litų.

Modernizavus Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stotį, planuojama atnaujinti automobilių parką, nupirkti vieną automobilį Lazdijų greitajai pagalbai, atnaujinti darbo sąlygas ir patalpas. Taip pat bus nupirkta nauja aparatūra, kurios iki šiol trūko.

Operatyvesnis darbas

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas sakė, jog panaikinus Lazdijų rajono greitosios pagalbos stotį kaip juridinį asmenį, bus sutaupoma nemažai lėšų ir jas bus galima panaudoti modernizuojant medikų darbą.

„Pagal Sveikatos apsaugos ministeriją, tai yra skatintinas dalykas, juolab kad Lazdijų rajonas net negaudavo finansavimo dviem brigadoms“, - teigė meras.

Anot jo, tai neturėtų sukelti problemų dėl iškvietimų ir reagavimo į juos, mat dispečeriai mato, kur yra greitosios pagalbos automobiliai, ir į iškvietimą siunčia esantį arčiausiai.

„Mes abu merai tikimės, kad pagerės ir aptarnavimo kokybė, įstaiga taip pat papildomai gaus 44 tūkst. litų. Šiuos pinigus investuosime į geresnį greitosios pagalbos stočių darbą“,- patikino A.Vrubliauskas.

Mero teigimu, taip pat sumažės vienu direktoriumi, buhalteriu, tai yra nebus nereikalingos administracijos, o slaugytojai ir vairuotojai liks dirbti Alytaus rajono greitosios pagalbos stotyje.

A.Vrubliauskas neabejoja, jog tai ne tik sutaupys lėšų savivaldybėms, bet ir leis operatyviau dirbti.

„Dispečeris matydamas gali lengviau paskirstyti automobilius po abu rajonus. Galbūt mūsų automobilis bus arčiau sienos ir greičiau nuvažiuos į Lazdijų rajoną, nei siųstų jį iš buvusios Lazdijų rajono greitosios pagalbos stoties“, - aiškino A.Vrubliauskas.

Dispečerinių medžioklė

Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas pasakojo, jog ši košė, kaip apjungti greitosios pagalbos stotis ir dispečerines, verda jau ne pirmus metus. Anksčiau ministras siūlė palikti dispečerines tik šalies apskrityse po vieną, kurios matys visus automobilius visos Lietuvos mastu. Tokiu atveju, jei iškvietimas yra Zarasų rajone, bet artimesnis automobilis yra Utenos rajone, tai jis ir važiuos į iškvietimą. Bet tai įsakymu nebuvo patvirtinta, ir savivaldybės įgavo teisę spręsti pačios. Čia, pasak

A.Katino, ir prasidėjo visas chaosas.

„Ši istorija tebesitęsia iki šiol. Jau nuo tada prasidėjo dispečerinių stočių medžioklė. Panevėžys pradėjo medžioti Uteną, Vilnių, Zarasus ir panašiai. Kvailiau būti negali, o sako, kad savivaldybės nesusitvarko“, - piktinosi A.Katinas.

Pasak Utenos rajono savivaldybės mero, buvo manoma, jog tai bus civilizuotas žingsnis į priekį, o dabar savivaldybės negali niekaip nuspręsti, kiek tų dispečerinių galų gale palikti.

„Tai yra strateginis valstybės reikalas, tai turėtų būti ir strateginis dokumentas. Aš suprantu, kad dabar po visų tų įvykių labai smarkiai diskutuojama apie greitosios pagalbos veikimą, stotis, dispečerines ir panašiai, bet dabar, kaip matome, savivaldybės ką nors kuria. Na, tegu kuria. Kai nuskurs, ims viską ardyti“, - apgailestavo A.Katinas.

Albina KAVALIAUSKAITĖ, Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė:

Negalima taupyti žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita. Aš suprantu, kad galima taupyti dispečerinių sąskaita, kai yra perduodami skambučiai ir paskirstomi iškvietimai. Iš tikrųjų tų dispečerinių buvo pristeigta per daug.

Tačiau gali atsirasti diversiškų situacijų. Tarkim, rajone yra du vienodo pavadinimo kaimai, o dispečeris iš kito rajono nežino, kuriame iš jų gyvena žmogus, išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą, tuomet gali atsirasti teisė suklysti. Greitosios pagalbos stotys turi būti išdėstytos kuo arčiau žmogaus. Pavyzdžiui, Vilniuje yra išdėstytos pastotys arčiau miegamųjų rajonų, kad nereikėtų važiuoti per visą miestą ir gaišti laiką. Tai ir rajone taip pat turėtų būti, gavę iškvietimą jie greičiau nuvažiuotų.

Tuoj visas greitąsias į vieną stotį sutrauks, į kokį Vilnių ir važinės po visą Lietuvą. Reikėtų laikytis tos politikos, kad pagalba būtų arčiau paciento.

Bet kadangi greitosios pagalbos stotys yra pavaldžios savivaldybėms, jos ir sprendžia kiekvienos jų likimą. Viskas priklauso nuo vadovo. Tiesa, neaišku, kaip bus toliau, nes Sveikatos apsaugos ministerija greitąją pagalbą nori paimti savo rankon. Jau yra kalbų, jog netgi bus visų greitųjų generalinis vadovas, idant būtų lengviau visus valdyti ir sukontroliuoti.