Girtaujantys darbininkai valstybei neįdomūs

Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigė, kad statybų darbai yra priskiriami pavojingų darbų kategorijai, o už saugumo taisyklių nesilaikymą darbo metu gali būti taikoma ir administracinė bauda. Visas kitas griežtesnes sankcijas gali taikyti tik pats darbdavys, nurodydamas jas vidaus darbo taisyklėse.

„Alkoholio vartojimo prevencija paliekama darbdavio atsakomybei. Jis privalo įvertinti, kokiu atstumu nuo darbovietės yra įsikūrę alkoholio pardavimo taškai. Taip pat privaloma įvertinti darbuotojų rizikos grupę, ar jie gali pradėti vartoti alkoholį darbo vietoje. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti tokias sąlygas, kad apsvaigęs darbuotojas negalėtų patekti į pastatą, kuriame vyksta darbai“, - teigė specialistas.

Nėra kam paskųsti

Kalbant apie darbininkų uniformas, su kuriomis jie lankosi maisto prekių parduotuvėse ir įsigyja alkoholio, reikia nepamiršti, kad jiems jų dėvėti pagal statutą nėra privaloma. Visai atvirkščiai nei policininkams ar karininkams.

„Čia yra tik darbo rūbas, jei darbuotojas ant jo užsimes striukę ar kokį megztinį, tai jis jau bus su uniforma ar be? Tad sunku atsakyti į tokį klausimą, nes tokių darbininkų uniformos nešiojimo nereglamentuoja joks įstatymas. O jeigu darbininkas dirba sau namuose ir nešioja kokius nors treningus ir paskui sugalvoja apsilankyti parduotuvėje, tai kas tada? Negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad tokie darbininkai elgiasi blogai. Juk įsigyti svaigalų galima darbo metu, bet vartoti grįžus namo. Galbūt tiesiog taip žmogui patogiau“, - dėstė S. Balčiūnas.

Pasak specialisto, remiantis įstatymais, nėra galimybės suvaržyti vienos ar kitos darbinės grupės kaip asmenų laisves ir teises. Tuomet reikėtų kelti klausimą, kad įsigyti alkoholio negalėtų ne tik tie, kurie vilki uniformas, bet ir visi dirbantieji. Taip pat, pašnekovas dėstė, kad paskųsti alkoholį perkančius uniformuotus darbininkus nėra kam. Jei aplinkiniai pamatytų juos geriančius viešoje erdvėje, tuomet būtų galima kreiptis į Darbo saugos inspekciją ar policiją. Tačiau kitokiu atveju situacija niekieno, be darbdavio, nėra kontroliuojama.

Privalo laikytis tvarkos

Visgi darbuotojai privalo nepamiršti, kad pagal įstatymą jie privalo vykdyti įmonės sveikatos ir saugos dokumentų reikalavimus. Darbdavys turi aiškiai išdėstyti darbų tvarką pavaldiniams, kad šie žinotų, kokios sankcijos jų laukia prasižengus. Valstybinė darbo inspekcija neturi galimybės kontroliuoti 100 tūkst. įmonių darbuotojų, kai inspektorių pajėgos siekia vos 200.

„Baisiausia yra tai, kad neblaivus darbuotojas gali ne tik pats susižaloti darbe, kas jau būtų tragedija, bet ir sužaloti kitus, visiškai nekaltus asmenis. Leisti tokiam darbuotojui būti darbo vietoje, tolygu nusikaltimui“, - tikino S. Balčiūnas.

Darbdavys susidūręs su tokia situacija privalo nušalinti pavaldinį nuo pareigų. Jei pastarasis nesutinka, jam gresia administracinė bauda nuo 500 Lt.

Reikia griežtinti baudas

Kaip pavyzdį Arvydas Avulis pateikia savo statybų įmonę, kurioje už prasižengimus darbuotojui yra taikoma minimaliausia 5000 Lt bauda. Vyras pripažino, kad per metus laiko kartas nuo karto tokios baudos tikrai yra taikomos.

„Aš pats bedirbdamas pragyvenau dvi statybininkų kartas, bet dar turiu vilties, kad kažkada situacija statybų sektoriuje pasikeis, nebebus tragiškai nelaimingų atsitikimų. Mano nuomone, labai svarbu yra ugdyti visuomenės nepakantumą girtuokliaujantiems ar stengiantiems įsigyti svaigalų darbininkams. Visų pirma, reikėtų pradėti nuo tos pardavėjos, kuri pardavinėja alkoholį, aiškiai matydama, kad jis lankosi parduotuvėje 12 val. ar 13 val. ne su tikslu įsigyti kefyro. Taip pat reaguoti turėtų ir statybų įmonių vadovai, kontroliuoti alkoholio srautus darbo metu“, - tikino A. Avulis.

Teks palaukti

Verslininkas tikino, kad alkoholizmas lyginant su 1978 m. yra žymiai sumažėjęs, bet neišnykęs. Tuo metu situacija tikrai buvo baisi, prisiminė vyras. Pasak jo, išgertuvės tęsdavosi ne vieną ir ne dvi dienas, kol pasibaigdavo turimos lėšos. Baudų tuo metu nei buvo, nei kas jų bijojo.

„Lietuvai, matyt, teks palūkėti dar vienos statybininkų kartos, kuri bus sąmoningesnė nei dabartinė. O gal tiesiog užtektų to, kad statybų sektoriuje padidėtų atlyginimai. Tuomet darbininkas brangintų darbo vietą, nenorėtų jos užleisti kitiems. Šiuo metu galima tik apgailestauti, nes atlyginimai yra tikrai maži ir būtent dėl to jie nebijo nieko prarasti“, - teigė A. Avulis.

Verslininkas neslepia, kad neretai pasitaiko tokių atvejų, kai darbininkas, kuris Lietuvoje piktnaudžiavo alkoholiu, nepaisė saugumo technikos reikalavimų, išvyksta į užsienį ir ten pradeda versti kalnus.

„Norvegijoje, Suomijoje ar Vokietijoje jie pasidaro tiesiog šilkiniai. Dirba du kartus geriau, greičiau, dingsta noras vartoti svaigalus. Kodėl? Todėl, kad jie supranta, kad svetima aplinka netoleruos jų nesaugaus elgesio. Kitas dalykas - jie gauna tris ar net keturis kartus didesnius atlyginimus nei Lietuvoje. Darbininkas tiesiog bijo prarasti tokį darbą. Kada tokia situacija bus pas mus? Negaliu tiksliai pasakyti, bet tikrai ne anksčiau nei po 10 metų“, - argumentavo verslininkas.