Gintaras Rinkevičius: kai kurie viešųjų pirkimų reikalavimai prieštarauja sveikam protui

Prieš 22 metus įkūręs Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą (LVSO) ir jam iki šiol vadovaujantis dirigentas Gintaras Rinkevičius neslepia, kad neseniai pasibaigęs konkursas į LVSO vadovo pareigas vykęs neformaliai ir jam, vieninteliam konkurso dalyviui, tekę atsakyti į pačius aštriausius klausimus, tačiau maestro sako ir toliau kariausiąs dėl valstybės pagarbos orkestro muzikantams.

G. Rinkevičius teigia, kad norėtų būti ne tiek LVSO vadovu, kiek orkestro meno vadovu, nes pagal profesiją yra dirigentas, bet toks jau priimtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, kad turi būti vienas atsakingas vadovas.

"Nebūsiu per daug kuklus, kad mūsų organizacija iš kultūrinių institucijų yra viena geriausiai dirbančių. Manau, kad būtų nelabai protinga tokiai institucijai keisti vadovą ir eiti į nežinią, ir vietoj dirigento statyti vadovu ne dirigentą. Manau, kad kitaip ir negalėjo būti - ne dėl to, kad aš vienas dalyvavau (konkurse į LVSO vadovo pareigas. - ELTA), o dėl to, kad ir dirigentų Lietuvoje ne tiek daug yra, ir, atleiskite, ir tų dirigentų, kurie kažkokius darbus yra nuveikę ne tik Lietuvoje, o ir už Lietuvos ribų, - irgi nedaug yra", - naujienų agentūrai ELTA kalbėjo G. Rinkevičius.

Maestro teigimu, kai kurios iš privalomų biudžetinėms įstaigoms laikytis taisyklių prieštarauja sveikai logikai, ypač viešųjų pirkimų reikalavimai.

ELTA: Valstybės kontrolė skelbia, kad kai kurios Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos, tarp jų ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, pirko dalį prekių ir paslaugų netaikydami Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų.

G. Rinkevičius: Dabar yra labai daug neatitikimų tarp koncertinių įstaigų ir biudžetinių organizacijų taisyklių. Taip, mes privalome visų taisyklių laikytis, nes įstatymo taip numatyta, bet kai kurios iš jų prieštarauja sveikam protui. Kad ir tokie dalykai kaip viešieji pirkimai, kai net atrodo, kad ir mes turėtume kurį nors solistą viešai pirkti - kuris pigiausias, tą ir imti dainuoti... Čia gi visiškai kitokie kriterijai!

Neturėtume išradinėti ir naujų "lietuviškų" kriterijų - yra išsivysčiusių šalių praktika, kaip daromas muzikinis menedžmentas. O mes viską norime pritempti prie biudžetinių įstaigų. Taip, teatrai ir koncertinės įstaigos yra biudžetinės įstaigos, tačiau kokia biudžetinė įstaiga yra Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuris privalo užsidirbti muzikantų atlyginimams arba netgi pastatų išlaikymui iš koncertinės veiklos?

Švelniai kalbant, tai yra nesusipratimas, nes biudžetinė įstaiga turi būti finansuojama iš biudžeto. Taip, ji finansuojama, bet tik iš dalies, nes kai buvo "pjaunami" biudžetai, jie buvo sumažinti visiems vienodai, nepaisant, kas kaip išsilaikys. Mūsų organizacija yra viena geriausiai dirbančių, o gal ir geriausiai dirbanti netgi pagal grynai ekonominius rodiklius, ne tik pagal meninius. Iš ankstesnių 5 mln. Lt valstybės dotacijos šįmet gavome 4 mln. 200 tūkst. Lt, kurių užtenka tik muzikantų atlyginimams be priedų ir vienas trečdalis skiriamas pastatų išlaikymui, o koncertinei veiklai - nulis. Vis dėlto mes patys uždirbame dar 53 proc. biudžeto. Kitos koncertinės institucijos uždirba tikrai daug mažiau - 11-13 proc., o finansavimas joms yra didesnis.

ELTA: Vienas iš aukštų kultūros valdininkų ėmėsi žygių, nukreiptų prieš "bohemiečių" kartu su LVSO statomus operų spektaklius Kongresų rūmuose, teigdamas, kad neva dėl šių pastatymų išaugo orkestro skolos...

G. Rinkevičius: Į nesąmonę labai paprasta atsakyti argumentais ir skaičiais. Biudžetinė įstaiga skolų turėti negali. Mes įrodėme, kad operų pastatymai neneša nuostolių, jau nepaisant didžiulės jų edukacinės, kultūrinės vertės, nes jeigu neštų nuostolius, visiškai negalėtumėm statyti. Yra visi skaičiavimai, kiek uždirbta iš bilietų, kiek gauta iš privačių rėmėjų, ir bet kokią kritiką visiškai ramiai atremiame, tik toliau neeskaluojame, nes po tokios kritikos nieko neįvyko...

Koncertų ir operų biudžetus visada skaičiuojame atskirai. Iš tiesų režisierė Dalia Ibelhauptaitė padaro milžinišką darbą su rėmėjais, ir po operos "Eugenijus Oneginas" buvo didelių pajamų, nors nenoriu sakyti, kiek konkrečiai. Dabar po operos "Katia Kabanova" buvo daugiau išlaidų, bet vis tiek nebuvo nuostolių. Tačiau kada skaičiuojama, kad bilietų parduota, pavyzdžiui, už 100 tūkst. Lt, o mes, kaip biudžetinė įstaiga, turime juos pervesti į biudžetą ir biudžetas grąžina mums atgal - tai sugrąžinus jau laikomi valstybės pinigais? Kur logika?

ELTA: Kaip žadate užsitikrinti kitų metų finansavimą?

G. Rinkevičius: Visais legaliais, įmanomais būdais. Kad finansavimo nepakanka, kalbame Seime, Kultūros ministerijoje, ir ministras supranta, bet tokios yra galimybės - juk negali iš kitų atimti ir mums duoti. Arba tada reikia konkrečiai nustatyti kriterijus, pagal kuriuos finansuojamos tos ar kitos institucijos. Vėlgi nacionalinis statusas suteikia kitokį finansavimą, o aš manau, kad mes visiškai atitinkame tą statusą, kaip ir Nacionalinė filharmonija (NF) arba Nacionalinis operos ir baleto teatras (NOBT) - pagal kokybę ir pagal žiūrovų skaičių, orkestro profesionalumą. Netgi Kultūros politikos gairėse numatyta, kad įstaigos finansavimas turi priklausyti nuo įnešamo indėlio. Pagal tai, kiek žmonių įdarbiname, kiek mokesčių sumokame, įnešame tikrai didesnį indėlį, negu gauname iš valstybės.

Atlyginimus sumažinome dešimtadaliu, o kiek pakilo mokesčiai? Paskutinė priemonė bus arba dar mažinti atlyginimus, arba išeiti neapmokamų atostogų.

ELTA: Ar ekonominė padėtis atsiliepia orkestro muzikantų kaitai?

G. Rinkevičius: Labai atsiliepia, dėl to labiausiai ir kariauju. Mano pagrindinė užduotis - kad mūsų orkestro muzikantai gautų tokius atlyginimus, jog galėtų išlaikyti savo šeimas, ir kad atlyginimai nebūtų mažesni negu konkuruojančiose institucijose, nes jeigu tik atsiranda laisva vieta Nacionaliniame simfoniniame orkestre, jie bėga ten arba patys geriausi muzikantai išvažiuoja į užsienį. Žinoma, naujų jėgų ateina iš Muzikos ir teatro akademijos, bet yra ir daug problemų, nes man visada norisi aukštesnio parengimo lygio akademijoje, ir objektyviai atrodo, kad muzikantų parengimo lygis negerėja...

ELTA: Gal sulaukiate muzikantų iš užsienio šalių?

G. Rinkevičius: Mes galėtume skelbti tarptautinius konkursus ir tikrai atvažiuotų, bet tada atlyginimai turėtų būti nors kiek panašesni į Europos šalių. Apie tai galiu tik svajoti - kai pavažinėju po kitas šalis ir grįžtu į Lietuvą, labai sunku būna galvoti apie tai, kodėl esame tokia provincija, kodėl būdami maža šalis nesugebame surasti tokių sprendimų, kurie būtų įdomūs ir kurie nebūtų tokie rutininiai, kad būtų pastatyta koncertų salė. Kodėl sugebame pastatyti krepšinio arenas - taigi čia tas pats, reikia investuotojo, o paskui koncertų salė per kažkiek laiko atsipirktų. Pas mus kažkodėl daroma neišradingai ir nekūrybingai ir ekonomikoje, ir kultūroje taip pat.

ELTA: Koks naujas sezonas laukia LVSO klausytojų?

G. Rinkevičius: Kito sezono pradžioje kartosime operą "Eugenijus Oneginas", netgi prieš sezono pradžią. O sezonas prasidės rugsėjo 30 dieną, kai grosime labai įdomią programą kartu su garsiu operos solistu Michailu Kazakovu, kuris dainuoja pagrindines boso partijas svarbiausiose pasaulio scenose, ir pas mus yra dainavęs Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) "Rekviem". Šįkart jis dainuos ištraukas iš "Boriso Godunovo" ir kitų operų arijas su Kauno valstybiniu choru. Manau, kad bus tikrai įdomi ir ryški naujojo sezono pradžia. Paskui bus daug kitokių koncertų, ir pramoginių, panašių į tuos, kuriuos vasaros koncertų cikle rengiame Chodkevičių rūmų kieme Vilniuje ir Pažaislio vienuolyne Kaune. Naująjį sezoną irgi turėsime rengti daug pramoginių koncertų, kad užpildytume biudžetą ir galėtume rengti rimtus simfoninius koncertus, kviesti solistus ir dirigentus.

Kitas ryškus naujo sezono solistas - 25 metų pianistas Andrejus Korobeinikovas iš Rusijos, įdomios biografijos atlikėjas, vunderkindas, laimėjęs tarptautinius konkursus. Atvyks ir mūsų solistų, jie dainuos ir Endriaus Loido Veberio (Andrew Lloyd Webber) "Rekviem", kuris labai seniai skambėjo Lietuvoje.

O šį mėnesį dar kviesime klausytojus į Vilniaus paveikslų galerijos (Chodkevičių) rūmų kiemą - birželio 18 dieną čia koncertuos jaunoji lietuvių operos solistų karta - gražiausias operų arijas dainuos Vaidas Vyšniauskas, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė. Birželio 27 dieną Vingio parke mūsų orkestras koncertuos su Stingu, o birželio 29 dieną kviečiu visus nepraleisti unikalios progos ir Kongresų rūmuose išgirsti vieną geriausių Amerikos berniukų chorų "Pacific Boychoir Academy" koncertą, diriguojant maestro Vytautui Miškiniui.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Eltos korespondentė Laura Pačtauskaitė