Geležinė ledi įveikiama

Socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos lyderiams Algirdui Butkevičiui, Rolandui Paksui ir Viktorui Uspaskichui susitarus kurti naują Vyriausybę kartu, prezidentė D.Grybauskaitė užvakar kategoriškai nurodė, kad 29 Seimo mandatus iškovojusi Darbo partija nedalyvautų šiame procese.

Kita energetikos politika

Vakar šie lyderiai neišdavė savo susitarimų, o Prezidentūra lyg užsisiuvo. Po ilgų derybų nutarta į būsimą valdančiąją koaliciją pakviesti 8 parlamentarus Seime turėsiančią Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

Premjeru ketinantis tapti socialdemokratų vadovas A.Butkevičius vakar atskleidė, kad jo partijai turėtų atitekti 6-7 ministrų portfeliai, Darbo partija į Vyriausybę galėtų deleguoti 5-6, o „Tvarka ir teisingumas“ - 2-3 savo atstovus.

Darbo partijai taip pat atitektų Seimo pirmininko postas, kurį, manoma, užimtų dabartinė Parlamento vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Formuojama valdančioji koalicija D.Grybauskaitei kol kas nusileido tik dėl vieno jos pageidavimo - tarti paskutinį žodį skiriant užsienio reikalų ir finansų ministrus.

Tačiau koalicijos partneriai elgsis priešingai D.Grybauskaitės pageidavimams energetikos srityje. A.Butkevičius pranešė, kad Visagino atominės elektrinės dabar Lietuvai nereikia, taip pat ketinama panaikinti prievolę šalies dujų vartotojus įpareigoti supirkti ketvirtadalį suskystintų gamtinių dujų, atvežtų per Klaipėdos terminalą.

Iš viso valdantysis blokas, prie kurio ketina prisijungti ir savarankiškai į Seimą patekęs Andrius Palionis, turėtų net 87 vietas Parlamente.

Tokia jėga turėtų ne tik parlamentinę, bet ir konstitucinę daugumą, leidžiančią ne tik priimti bet kokius įstatymus, atmesti šalies vadovės veto, bet net ir įvykdyti apkaltą pačiai prezidentei.

Apie tokią galimybę itin daug pradėta svarstyti būtent po D.Grybauskaitės pareiškimo išmesti iš Vyriausybės formavimo Darbo partiją, tuo atvirai ignoruojant Lietuvos piliečių valią, išreikštą laisvuose rinkimuose.

Tiesa, A.Butkevičius vakar kategoriškai paneigė, kad į valdančiąją koaliciją pakviesti lenkai tik dėl galimybės pradėti apkaltos procesą D.Grybauskaitei.

Priežastys apkaltai

„Dabar jau akivaizdu, kad prezidentė viršijo savo kompetenciją, nors, mano nuomone, ji ne tik viršijo savo įgaliojimus, bet ir pažeidė Konstituciją jau ne kartą, - vakar „Respublikai“ sakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Aloyzas Sakalas. - Kone svarbiausias pažeidimas buvo tuomet, kai D.Grybauskaitė pasirašė Rinkimų įstatymo pataisas ir pasakė, kad jos prieštarauja Konstitucijai. Kitas rimtas pažeidimas buvo tuomet, kai prezidentė prieš pat rinkimus nurodė tautai, už kurias tris partijas negalima balsuoti, o vėliau atvirai parėmė konservatorius. Matome, jog D.Grybauskaitė įsivaizduoja, kad Lietuva yra ne parlamentinė, o prezidentinė respublika, tad ji esą gali daryti ką nori“.

A.Sakalas kritikavo ir, jo nuomone, D.Grybauskaitės taikomą dvigubų standartų politiką. Buvęs parlamentaras teigė, kad kai du trečdaliai tautos ją išrinko prezidente, tautos valia ji džiaugėsi. Kai tokia pat tautos dalis pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės statybas, D.Grybauskaitė jau ėmė piktintis žmonių valia.

„Po D.Grybauskaitės pareiškimo apie Darbo partiją mes matome, kad ji siekia aiškaus tikslo - pakeisti Lietuvos santvarką į prezidentinę respubliką, - sakė A.Sakalas. - Tad jeigu dabar besiformuojančiai valdančiajai koalicijai bus sulaužytas stuburas, mes ir gausime prezidentinį valdymą. Jeigu ta trijulė nenusileis ir atsilaikys, prezidentė bus pastatyta į vietą. Ši savaitė mūsų valstybei yra istoriškai svarbi, nuo jos priklausys Lietuvos ateitis.

D.Grybauskaitė juk rūpinasi ne valstybės reikalais, o savo asmeniniais - antrąja prezidentine kadencija. Tai daroma nepaisant kainos - demokratijos likimo. Jai svarbu po sparneliu turėti paklusnią buvusią valdančiąją partiją, kuri leistų antrą kartą dar pabūti prezidente“.

Partnerių viltys

Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų vadovas A.Butkevičius vakar „Respublikai“ patvirtino, kad vakar dar nebuvo matyti jokių atšilimo ženklų iš Prezidentūros, D.Grybauskaitė nepakeitė savo nuomonės dėl Darbo partijos dalyvavimo Vyriausybės darbe.

„Aš manau, kad jeigu nebūtų žinomi Seimo rinkimus laimėjusių partijų pavadinimai, o tik gautų mandatų skaičius, tokio triukšmo, koks kilo po prezidentės žodžių, šiandien nebūtų, - sakė A.Butkevičius. - Bet aš dar tikiu, kad su valstybės vadove mes rasime sutarimą, nes Lietuvos laukia labai daug darbų. Nemalonu buvo pirmadienį žiūrėti „Euronews“ žinias, kuriose kas pusvalandį buvo kartojama, kad socialdemokratai laimėjo Parlamento rinkimus skurdžioje Lietuvoje, kuri pirmauja ES pagal emigruojančių žmonių skaičių“. 

Į valdančiąją koaliciją pakviestos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas „Respublikai“ sakė, kad naujiesiems politiniams partneriams palinkėjęs tvirto stuburo ir tikisi, kad pavyks susitarti ir su D.Grybauskaite.

„Prezidentės nuomonė yra be galo svarbi, kaip kad svarbu Vyriausybei palaikyti gerus santykius su valstybės vadove. Bet lygiai taip pat yra svarbus valdžių atskyrimas, Konstitucinis Teismas, Konstitucija, kurios mes privalome visi laikytis“, - teigė R.Paksas.

Sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio teigimu, prezidentės D.Grybauskaitės populiarumas per šiuos metus gerokai sumenko. Tai sako Lietuvos gyventojų atsakymai į atvirą apklausų klausimą „Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesams?“, nenurodant nė vieno politiko pavardės. 2012 metų sausį D.Grybauskaitę paminėjo 38 proc., vasarį - 34 proc., kovą - 28 proc., balandį - 27 proc., gegužę - 28 proc. birželį - 24 proc., rugsėjį - 26 proc., spalį - 23 proc. respondentų.

- Kaip jūs vertinate prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą atmesti tautos pasirinkimą valdžioje matyti ir Darbo partijos atstovus? - vakar „Respublika“ paklausė politologo Algio Krupavičiaus.

- Ieškant atsakymo į šios situacijos vertinimą, reikia pasižvalgyti visai netolimoje praeityje. Aš kalbu apie prieš antrąjį Seimo rinkimų turą pagarsintą Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbą, kurioje antrasis valstybės asmuo kalba apie jo ir šeimos telefoninių pokalbių klausymąsi.

Tokiu sekimu užsiima tik valstybės saugumas, kurio vadovą skiria prezidentė, jis ir generalinis prokuroras yra D.Grybauskaitės tiesiogiai kontroliuojami, privalo atsiskaityti. Todėl negalime kalbėti, kad Seimo pirmininkės sekimas ir Prezidentūra yra „ne prie ko“.

Jeigu esame demokratinė valstybė, tai reakcija į Parlamento vadovės šeimos sekimą jau kitą dieną turėjo būti žaibiška - be jokių prašymų, automatiškai pradėti skubūs ir išsamūs tyrimai. Deja, tai neįvyko ir šis atvejis tiesiogiai patvirtina, kad generalinis prokuroras yra tik statytinis, neturintis jokio stuburo.

Lietuviško „votergeto“ tyrimu visiškai nesuinteresuota, pirmiausia, Prezidentūra, gyvenanti dvigubų standartų stiliumi. Tai įrodo ir D.Grybauskaitės požiūris į Darbo partijos laimėjimą Seimo rinkimuose. Penktadalis rinkėjų balsavo už šią partiją žinodami visą jos teismų serialą, juodąsias buhalterijas ir t.t. Tačiau rinkėjų sprendimas buvo toks, o ne kitoks.

- Tačiau prezidentė nurodė išmesti Darbo partiją iš Vyriausybės formavimo akcentuodama savo požiūrį į skaidrumą, teisingumą?

- Lietuvoje, manau, būtų sunku apskritai surasti visiškai švarių ir skaidrių partijų. Įskaitant ir dabar valdančiąją Tėvynės sąjungą su įtariamuoju Vitu Matuzu priešakyje, su mailiaus bylos vilkinimu, STT reidais konservatorių valdomose Radviliškio, Lazdijų rajonų savivaldybėse.

Jeigu prezidentei netinka viena partija, tai tokius pačius standartus reikia taikyti ir visoms kitoms. Tačiau D.Grybauskaitė atpirkimo ožiu pasirinko Darbo partiją, o rinkėjų nuomonę nusprendė ignoruoti.

Manau, kad tame slypi aiškus interesas - formuoti kišeninę parlamentinę daugumą, kurioje socialdemokratai būtų sujungti arba su konservatoriais ir liberalais, arba su mažosiomis frakcijomis. Aišku, kad tuomet jie taptų absoliučiai valdomi, nes net turėdami daugumą Seime politiką diktuotų jau ne socialdemokratai.

- Kaip reikėtų suprasti ir vertinti atvirą D.Grybauskaitės sprendimą atmesti tautos nuomonę bei pasirinkimą?

- Man tai panašu į valstybės perversmą. Tai, kas vyksta dabar, derėtų vadinti perversmu, kuris vykdomas per rinkimų rezultatų pakeitimą į priešingą nei rinkėjų valia pusę. O už tas opozicines partijas balsavo daugiau kaip 70 proc. rinkėjų, tad tai tik patvirtina perversmo aplinką, kuri ir modeliuojama pačioje Prezidentūroje.

Ši situacija taip pat rodo, kad Lietuvoje nekaltumo prezumpcija galioja tuomet, kai to nori prezidentė, o kai ji nenori - negalioja. Tokią mes turime lygių ir lygesnių politiką. Aš tik viliuosi, kad socialdemokratų partijoje yra daugiau, nei reikia sveiko proto, kad jie nepasiduotų Prezidentūros šantažui.

- Galbūt valstybės vadovė rizikuoja todėl, kad yra labai populiari, nebijo, jog atsiras drąsuolių, kurie imtųsi apkaltos iniciatyvos?

- D.Grybauskaitės populiarumas jau seniai yra mitas, kuris kažkodėl nuolat sklando visuomenėje. Prezidentės populiarumo reitingai per paskutinį pusmetį tapo žemiausi per visą jos karjerą nuo pat kadencijos pradžios.

Beje, prezidentė visiškai nesimoko iš savo klaidų. Juk kartą ji jau smarkiai pralaimėjo įsivėlusi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo skandalą, kurio metu paaiškėjo ir faktas, kad D.Grybauskaitė gerai žino telefoninės teisės metodą.

Šiandien Lietuva gali nugrimzti į labai gilią politinę krizę, pirmalaikius Seimo rinkimus. Bet dar reikia tikėtis, kad Prezidentūroje suveiks savisaugos instinktas ir bus suprasta, kad ilgiau eskaluojant šią krizę, prie suskilusios geldos liks pati D.Grybauskaitė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"