Gegužės 27-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Gegužės 27-oji - Sekminės.

Septintąją savaitę po Velykų švenčiamos Sekminės - krikščionims tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Sekmadienį bažnyčioje laikomos šv. Mišios, altorius puošiamas jaunų beržų šakelėmis, šventinamas vanduo.

Baltų tikėjime šią dieną garbinama gamta - augalija bei naminiai gyvuliai. Gamta gegužės-birželio mėnesiais jau būna sužaliavusi, kupina vegetacinių galių. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams.

Gegužės dvidešimt septintoji, sekmadienis - 148-oji metų diena (paskutinė 21-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 218 dienų.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Augustina, Augustinas, Genadas, Leonora, Sargautas, Sargautė, Virgauda, Virgaudas, Virgaudė, Žymantas, Žymantė;

rytoj: Donalda, Donaldas, Jogirda, Jogirdas, Jogys, Jogminė, Justas, Justė, Rima;

poryt: Algeda, Algedas, Algedė, Erdvilė, Magdalena, Mažrimas, Mažrimė, Tautvilė, Teodosija, Teodosijus, Teodota, Teodotas.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 4.55, leidžiasi 21.38. Dienos ilgumas - 16.43.

Septintąją jaunaties dieną Mėnulis teka 11.13, leidžiasi 1.05.

Saulė Dvynių ženkle.

Protingos mintys:

"Oras pasikeičia po valandos. žmonės - po kartos" (Kinų išmintis).

Lietuvos istorijos akcentai

1831 m. prie Raigardo sukilėlių kariuomenė, vadovaujama Antano Gelgaudo, sumušė rusų dalinį. Sukilėliai neteko 200, priešas - 1300 karių.

1917 m. Petrograde susirinko Rusijos lietuvių Seimas, į kurį suvažiavo 334 atstovai.

1945 m. Vilniuje surengta pirmoji Lietuvoje komunistinė talka.

1966 m. Vilniaus Jaunimo teatre parodytas pirmasis spektaklis - Viljamo Šekspyro "Romeo ir Džiuljeta".

1989 m. atkurta tautinio jaunimo sąjunga "Jaunoji Lietuva".

1989 m. Klaipėdos krašto lietuviai susibūrė į lietuvninkų bendriją "Mažoji Lietuva".

1993 m. pirmą kartą Baltijos šalių istorijoje buvusiame SSRS Adažių poligone, netoli Rygos, prasidėjo trišalės - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - karinės taktinės pratybos.

1998 m. Seimas priėmė nutarimą "Dėl masinių trėmimų iš Lietuvos į TSRS paskelbimo karo nusikaltimais".

2001 m. Vilniuje prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija.

2003 m. Seimas papildė valstybės apdovanojamų asmenų sąrašą, nutaręs motinas, užauginusias dorais šalies piliečiais septynis ir daugiau vaikų, apdovanoti ordinu "Už nuopelnus Lietuvai".

2011 m. eidamas 79-uosius metus po sunkios ligos mirė vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių Algis Gedminas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1564 m. mirė Prancūzijoje gimęs šveicarų teologas ir kalvinizmo ideologas Jonas Kalvinas (John Calvin). Veikale "Krikščionių tikėjimo pamokymas" jis išdėstė protestantizmo pagrindus. Nuo 1541 metų Ženevoje vadovavo evangelikams reformatams.

1679 m. Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė savavališkus areštus ir įkalinimą.

1703 m. caras Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgo miestą - naująją Rusijos sostinę.

1818 m. gimė Amelija Blumer (Amelia Bloomer) - kovotoja už Amerikos moterų teises. Ji, be to, sugalvojo moteriškas sportines kelnes iki kelių, kurios pavadintos jos vardu.

1840 m. mirė italas virtuozas smuikininkas ir kompozitorius Nikolas Paganinis (Niccolo Paganini).

1878 m. gimė amerikietė šokėja Izadora Dunkan (Isadora Duncan). Jos neįprasti, tačiau natūralūs šokio judesiai Europoje susilaukė didžiulio pripažinimo.

1883 m. Maskvoje caru karūnuotas Aleksandras III.

1910 m. mirė vokiečių bakteriologas Robertas Kochas (Robert Koch). Jam pavyko atrasti tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas.

1923 m. Vokietijos Fiurto mieste gimė JAV valstybės veikėjas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger), tikrasis vardas Heincas Alfredas Kisindžeris (Heinz Alfred Kissinger). Valdant JAV prezidentui Ričardui Niksonui (Richard Nixon) 1969-1973 metais jis buvo nacionalinio saugumo patarėjas, o 1973-1977 metais - JAV valstybės sekretorius. 1973 metais apdovanotas Nobelio taikos premija.

1930 m. JAV Ričardas Gerlis Driu (Richard Gurley Drew) užpatentavo savo išrastą permatomą lipnią juostą.

1934 m. gimė romanų apie šnipus autorius Michailas Liubimovas, Rusijos žvalgybos dimisijos pulkininkas.

1937 m. atidarytas garsusis San Francisko "Aukso vartų" tiltas. Pirmą dieną juo perėjo 200 tūkst. žmonių. Tilto, tapusio San Francisko simboliu, statyba truko 4 metus, 4 mėnesius ir 22 dienas.

1951 m. Kinijos komunistai privertė Tibeto dvasinį ir pasaulietinį lyderį Dalailamą (Dalai Lama) Pekinui perduoti užsienio politiką bei vadovavimą armijai.

1964 m. sulaukęs 74 metų amžiaus, mirė Indijos valstybės veikėjas ir pirmasis nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas Džavacharlalas Neru (Jawaharlal Nehru).

1994 m. į Rusiją po 20 metų gyvenimo emigracijoje grįžo rašytojas Aleksandras Solženicynas.

1995 m. Ukraina ir Vakarų firmų konsorciumas pasirašė memorandumą dėl Černobylio atominės elektrinės uždarymo 2000 metais.

1997 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) ir Rusija pasirašė Pagrindinį aktą dėl dvišalio bendradarbiavimo, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta NATO ir Rusijos Taryba konsultacijų Europos saugumo klausimais. Prezidentas Borisas Jelcinas pareiškė, kad rusų branduolinės raketos nebesitaikys į NATO valstybes.

1999 m. JT karo nusikaltimų tribunolas patvirtino, jog kaltinamųjų karo nusikaltimais sąrašuose yra Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius.

2004 m., sulaukęs 69 metų, nuo vėžio mirė didžiausios Italijos pramonės grupės "Fiat" valdybos pirmininkas Umbertas Anjelis (Umberto Agnelli).