Gedimino kalno žaizdas išmatavo lazeriniu 3D skeneriu

2016-02-26 11:59

Nuslinkus Vilniaus širdyje esančio Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito fragmentams, susirūpinta kalvos ir aplink esančių istorinių pastatų saugumu – siekiant užfiksuoti šlaito būklę bei tikslią formą, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai inicijavo kalno deformacijų skenavimą. Matavimas atliktas 3D skeneriu „Trimble TX8“, leidžiančiu per labai trumpą laiką gauti itin tikslius kalno duomenis.

Gautas rezultatas – itin tikslus aktualaus kalvos fragmento paviršiaus „taškų debesis“, kurį sudaro 19 milijonų taškų. Iš jo bus sukurtas skaitmeninis Gedimino pilies kalno modelis, tačiau jau dabar nustatytas nuošliaužos tūris, tai yra – 12 m3 grunto. Be to, nušliaužusiame grunte pastebėtas artefaktas – maždaug krepšinio kamuolio dydžio granitinis patrankos sviedinys.

Matavimo darbus atliko UAB „GeoNovus“, kartu su Lietuvos geologijos tarnybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „LinkMenų fabrikas“ atstovais. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas teigė, kad, atliekant tokius tyrimus, galima matyti kiekvieną kalne esantį kupstą ar įtrūkį bei identifikuoti lėtai pradedančias slinkti šlaito dalis.

„Įmanoma ankstyvoje stadijoje pastebėti tas šlaito paviršiaus vietas, kurios pradeda deformuotis. Tai leidžia reaguoti prevenciškai – pirmiausia imtis saugumo priemonių tiek kalno lankytojų, tiek statinių atžvilgiu. O jau tuomet, identifikavus pavojingus kalno segmentus, reikia imtis inžinerinių geologinių geotechninių tyrimų (kiekybiškai įvertinti šlaitų pastovumą) ir stabilizavimo projektų sudarymo darbų“, – aiškina V. Mikulėnas.

Analogišką tyrimą planuojama pakartoti po kelių savaičių, tam, kad būtų galima palyginti skenerio pagalba sukurtus du kalvos šlaito modelius ir nustatyti net menkiausius pokyčius žemės paviršiuje.

„Mūsų naudojamas 3D skeneris padeda gauti itin tikslius duomenis per labai trumpą laiką, nes per sekundę gali nuskenuoti net milijoną taškų. Prietaiso sandara suteikia galimybes skenuoti įvairiomis sąlygomis, kintant apšvietimui, pozicionavimo kampui ir pan.“, – aiškino VGTU „LinkMenų fabriko“ atstovas Mykolas Bistrickas.

Matavimo darbus inicijavusios bendrovės atstovas Ignas Daugėla tvirtino, kad, laiku nesiėmus priemonių, galima pakenkti aplink esantiems istoriniams pastatams. Anot jo, nuogastaujama, kad nestabdant grunto slinkimo galėtų griūti akmeninė siena, esanti kalno viršuje, o atsiradus nuošliaužų kitose kalno šlaito pusėse, jos byrėtų ant papėdėje esančių pastatų stogų ir į Valdovų rūmų kiemą bei ant uždengtos archeologinių tyrinėjimų aikštelės.