Ant Gedimino kalno žiemai siekiama įrengti drenažinę sistemą, nuošliaužas sutvirtinti skalda, grėsmės istoriniams pastatams nėra, tvirtino kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pirmadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje.
Viceministras pristatė Gedimino kalno tvarkybos darbus ir pasiruošimą žiemai.
Naujausių nuošliaužų jau susiformavo ties Valdovų rūmais.
„Tų nuošliaužų dar bus. Kritulių vanduo pateks į gruntą, o sumažinti jo iki nulio nepavyks“, - sakė R. Augustinavičius. Tačiau jis užtikrino, kad nuošliaužos bus paviršinės - nuslinks technogeninis gruntas, kuris buvo supiltas vėliau, nei susiformavo pats Gedimino kalnas.
Ruošiantis žiemai ten, kur gruntas aktyviausias, planuojama jį nukasti, įrengti drenažo sistemą ir ją užkloti skalda. Tokie darbai jau atlikti šiauriniame šlaite, į kairę nuo funikulieriaus.
Viceministras paaiškino, kad kalnas yra suskirstytas į pietinį, vakarinį, rytinį ir šiaurinį sektorius ir visuose gali kilti nuošliaužų grėsmė.
„Pietiniame sektoriuje - pačios naujausios nuošliaužos ties Valdovų rūmais, įtrūkęs gruntas ties vakariniu bokštu“, - sakė R. Augustinavičius.
Kritulių siekiama sumažinti ant kalno įrengiant drenažo sistemą, kad kuo mažiau vandens patektų į kalno gilumą.
Ant kalno esanti aikštelė, kurioje rasta 1863 m. sukilimo dalyvių palaikų, jau uždengta stogine, kad vanduo neįsigertų giliau. Ten ir toliau vykdomi archeologiniai tyrimai.
Ant kalno esantys kunigaikščių rūmai suveržti trosais ir taip pat dengiami stogine.
„Lapkričio 17 d. ant Gedimino kalno aptikti mūrai, kurie datuojami anksčiau nei XIX a. Galima manyti, kad tai buvę gynybinių sienų fragmentai“, - sakė R. Augustinavičius.
Didžiausia nuošliaužų grėsmė kyla pietrytiniam šlaitui ir pagrindiniam takui į kalną, kuris jau uždarytas nuo sausio mėnesio.
„Tačiau tai nėra istorinis takas - jis suformuotas 1890 m., kai carinė valdžia nusprendė Gedimino kalną paversti parku. Istorinis takas į kalną vedė nuo Vilnios upės“, - patikslino R. Augustinavičius.
Rašyti komentarą