Gavo valdžią - išvertė kailį

Europos Komisijai paskelbus, kad jau pradėta pažeidimų procedūra prieš Lietuvą dėl vadinamųjų žemės saugiklių, užkertančių užsieniečiams galimybę supirkti mūsų teritoriją gabalais, Vyriausybė puolė vieną po kito juos naikinti. Aktyvūs saugiklių naikintojai yra įtakingi „valstiečiai“, kurie kartu buvo ir vieni referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatorių. Patekus į kitą barikadų pusę - valdžią - vertybės staigiai pasikeitė.

„Sena liaudies išmintis byloja, kad didžiausias išbandymas žmogui yra ne skurdu, o valdžia ir pinigais. Atrodo, kad „valstiečiai“ išbandymo valdžia neišlaikė, nes dabar pasisako už žemės saugiklių panaikinimą. O juk jie buvo vieni iš Žemės referendumo iniciatorių, net referendumo laikraštukui pinigų davė, padėjo parašus rinkti. Jie referendumo palaikymą išnaudojo reklamai ir sėkmingai pasirodė Europos Parlamento rinkimuose, o po to ir Seimo rinkimus laimėjo. Kadangi turėjo daug pinigų, visus referendumo inicijavimo nuopelnus pasisavino, nors toli gražu ne vien jie referendumą organizavo“, - piktinosi viena iš Žemės referendumo iniciatorių Rima Laimikienė.

Europos Komisija reikalauja ir panaikinti draudimą juridiniams asmenims įsigyti daugiau nei 500 ha žemės. Viena iš Žemės referendumo iniciatorių R.Laimikienė įspėja, kad taip mes savo teritoriją svetimiems perleisime net be jokio karo.

„Puikiai suprantame, kad kainos kyla visame pasaulyje, tačiau mūsų algos gerokai atsilieka. Pasaulyje spausdinami pinigai, kažkam jų trūksta, o kažkas turi per daug ir juos reikia realizuoti. O tam įvairiems užsienio fondams labai tiktų investuoti į žemę Lietuvoje. Lietuviai priversti emigruoti, žemės ūkis pas mus, galima sakyti, sunaikintas, o šventa vieta tuščia nebūna. Visi žino, kad pas mus pakeisti žemės paskirtį, net statyti draustiniuose, ant jūros kranto, yra labai paprasta, tik reikia turėti pinigų valdininkams papirkti. O užsienio fondai jų turi. Mums teko susidurti su šita „mašina“, kuri pervažiavo tiek per referendumininkus, tiek per Konstituciją. Kai pradėjome rinkti parašus, aš ir maniau, kad referendumą bus bandoma sužlugdyti, tačiau, kad bus taip viskas sumindyta, net negalvojau. O kai bus leista ateiti užsienio fondams, jie su savo pinigais čia darys, ką nori. Kodėl neliepiama saugiklių naikinti kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje? Todėl, kad visi supranta, jog ten savo tikslus bus sunku įgyvendinti, o Lietuvoje, kur viskas perkama ir parduodama, yra daug paprasčiau“, - įsitikinusi R.Laimikienė.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje mažai kas nori dirbti žemę, tačiau, jei po kurio laiko užaugs kitaip mąstanti karta, ji tos galimybės net nebeturės. Arba bus priversta Lietuvos žemę nuomotis iš svetimšalių.

„Bet, jei žemę supirks užsieniečiai, tokia karta nebeužaugs. Tačiau to nenorima suprasti. O mus, kurie tai suprantame, vadina parsidavėliais - esą mums moka Kremlius arba žemgrobiai. Nors nemoka niekas. Kai diskutuojama dėl saugiklių naikinimo, su referendumo iniciatoriais net nepasitariama. Mes esame ignoruojami. Mes visi dėl referendumo buvome sudirbti, aš net iš darbo buvau išmesta. Baisiausia, kad visais laikais karai kildavo dėl teritorijų, o dabar mes savo žemę norime net be karo atiduoti“, - baisėjosi R.Laimikienė.

Pasak jos, saugiklių naikintojai ramina, esą vis tiek žemę Lietuvoje galės įsigyti tik ES piliečiai. Tačiau moteriai svarbiausia, kad ji liktų Lietuvos gyventojų rankose. Be to, ji įsitikinusi, kad ir trečiųjų šalių piliečiai per tarpininkus laisvai galės įsigyti dalį mūsų teritorijos.

„Jei koks vokietis įsigis žemės, jis ES išmokas Lietuvoje gaus kaip Vokietijos pilietis, ir tada paskutiniai mūsų ūkininkai bus nuvaryti nuo žemės. Sakoma, kad saugikliai naikinami, nes kitaip sulauksime baudų. Tai kodėl tada tos Europos Komisijos, pavyzdžiui, lenkai nebijo? Derėkitės, kovokite, o ne iškart nusileiskite. Prisimenu, kai organizavome referendumą, politikai sakė, kad jo neberengtume, nes jau priimtas saugiklių įstatymas. O mes ir sakėme, kad tas pats Seimas bet kada tuos saugiklius galės panaikinti, jei jie nebus įteisinti referendumu. Dabar tas ir vyksta“, - sakė R. Laimikienė.

Romas KAULINIS, Vienas iš Žemės referendumo iniciatorių:

„Valstiečiai“ labai aktyviai reiškėsi, kai buvo organizuojamas referendumas, labai aktyviai jį palaikė, rinko parašus. O dabar pakeitė „plokštelę“. Matyt, todėl, kad pateko į valdžią ir nebereikia apsimetinėti. Referendumas politikams buvo gera proga pasireklamuoti. Juk visi, kurie oponuoja esamai sistemai, tampa žinomesni, ypač, jei prisideda prie referendumų, kurie šiaip jau yra neeiliniai įvykiai, rengimo. Neabejotinai parama referendumui prisidėjo prie to, kad „valstiečiai“ pateko į valdžią. Konservatoriai iš viso šito reikalo tyčiojosi, o „valstiečiai“ iš tikrųjų rinko parašus. O dabar radikaliai pakeisti nuomonę yra nesolidu. Kita vertus, politika yra nešvarus, pakankamai parsiduodantis dalykas. O jei žmogus turi tvirtus įsitikinimus, tai jis jau iš principo yra ne politikas, nes būna nuspėjamas.

Jei bus panaikinti saugikliai, užsieniečiai ims pirkti lietuvišką žemę. Prisiminkime patį baisiausią lietuvių liaudies posakį, vartojamą, kai reikia apibūdinti prastai atrodantį žmogų, „vaikšto kaip žemę pardavęs“. Žemė yra viskas. Jei priešas ją iš tavęs atėmė, tai žinai, kad, jei turėsi sveikatos, ją gali atsikovoti ir viskas bus teisėta, nes tai tavo žemė. O jei pardavei - viskas, nes pardavei savo noru. Ir jokių šansų susigrąžinti nėra, nebent pirkėjas tau savanoriškai parduos.

Antras dalykas - dabartinė liberalioji pozicija yra tokia, kad prekė yra viskas, ką galima parduoti. Bet šis apibrėžimas yra sąmoningai neteisingas. Jei viskas, ką galima parduoti, yra prekė, tai ir inkstas yra prekė, nes jį galima parduoti, jei bėdos prispaudė. Tačiau ar gali parduoti antrą inkstą? Ne, nes „užsilenksi“. Vadinasi, jei kažkuo ir prekiaujama, tai nebūtinai yra prekė. Prekė yra žmogaus rankomis sukurtas daiktas ar paslauga, skirti parduoti. Ir tik parduotas jis tampa preke. Jei darau batus sau, jie tėra batai. Jei darau batus tikėdamasis parduoti, aš gaminu prekę. O kas moka pagaminti žemę? Niekas. O jei atsirastų gudrutis, kuris išmoktų pagaminti žemę, reikia prisiminti, kad ją ant kažkieno žemės dar reikėtų ir padėti.

Kad ir kaip sakytų konservatoriai ar liberalai, žemė yra valstybės teritorija. Keista klausyti, kai sako, esą ne teritoriją perka, o tik sklypus. O kur tie sklypai? Lietuvos teritorijoje. Referendumu mes norėjome sugrąžinti Konstitucijos straipsnį, Tautos valia patvirtintą su visa Konstitucija, kad Lietuvos žemė, miškai ir vandenys nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Už tokią Konstituciją Tauta jau balsavo, tačiau Seimas, labai norėdamas į ES, tą straipsnį pakeitė be Tautos valios. Ne be reikalo toks straipsnis į Konstituciją įrašytas ir ne be reikalo joje numatyta, kad tokie klausimai sprendžiami tik referendumu.

Pažiūrėkime, kas dabar darosi Rusijoje. Ji savo žemes 50-iai ar 99-eriems metams nuomoja kinams. Net ne parduoda, o nuomoja. Bet ar po 99 metų, kai toje teritorijoje bus vien kinai, tu juos iš ten išvarysi? Aišku, kad ne. Tokiais metodais kinai po truputį okupuoja Rusiją. Ar norime, kad Lietuvą ištiktų toks pat likimas?

Povilas URBŠYS, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys:

Aš nesu partijos narys, esu tik frakcijos narys, tačiau galiu pasakyti: jei partija kardinaliai pakeis savo požiūrį į žemės pardavimo klausimą, dalis elektorato bus nusivylusi. Nes galvos, kad iš pradžių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios lyderio Ramūno Karbauskio įmonės valdo daug žemės, pasisakė už saugiklius prieš užsieniečius tam, kad mūsų žemvaldžiai galėtų daugiau žemės įsigyti. O dabar jau pasisako prieš saugiklius, kad galėtų ją parduoti. Taip pat gali susidaryti įspūdis, kad referendumą partija palaikė tik tam, kad vėliau sėkmingai pasirodytų rinkimuose. Jei bus aklai pritarta Europos Komisijos rekomendacijoms, tikrai susidarys įspūdis, kad partija žemės klausimą kėlė tik turėdama išskaičiavimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“