Gandrams šiltųjų kraštų nebereikia

Neišskridusių daug

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukia itin daug pranešimų apie gandrus.

„Pasipylė skambučiai, žmonės patys atveža gandrus ir mes surenkame, vežame juos į žiemojimo vietas. Sunku pasakyti, kodėl tokios gandrų gyvenimo anomalijos vyksta. Gal dėl to, kad pasaulio pabaiga artėja...“ - juokavo V.Gustaitis. V.Gustaitis atkreipė dėmesį, jog dažnai ir patys žmonės kišasi į gamtos dėsnius ir sutrikdo paukščių instinktus.

„Būna, žmonės gandrus kartu su vištomis lesina, laukiniai paukščiai įpranta, paskui niekur skristi nebenori - instinktų nebelieka. Vasarą gandrai dar gauna maisto, o rudenį jau pradeda blaškytis“, - dėstė asociacijos vadovas V.Gustaitis ir pridūrė, jog gyventojai turi stebėti gamtos procesus, bet jokiu būdu į juos nesikišti.

„Labai dažnas atvejis, kai gyvūną žmogus namo parsineša, nors jam tos pagalbos nė nereikia. Paskui skambina, klausia, ką daryti? Čia didelė problema, nors mes nuolat kalbame apie tai“, - tikino asociacijos vadovas.

Kalti ir patys žmonės

Gyvūnų globėjams šaltuoju metų laiku daugiausia atvežami vandens paukščiai, pelėdos ir gandrai. Iš žvėrių - stirnos, voverės, ežiukai. „Žmonės neprotingai elgiasi: pamato kokį puškuojantį ežiuką, parsineša namo, atšildo, jis pabunda, paskui neturi kur dėti“, - kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad, kalbant apie paukščius, pernai šaltuoju metų laikotarpiu gyvūnų prieglaudose atsidūrė daugiau kaip 200 gulbių, o gandrų - 150.

Kodėl lieka - mįslė

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius aiškino, kad ne taip paprasta pasakyti, kodėl nepaliegę, o skrendantys gandrai neemigravo į šiltuosius kraštus. „Atsakymo nėra, tačiau gandrai tikrai neparskrido, čia tie, kurie neišskrido. O ir lapkritis šiemet buvo švelnus, be šalnų. Dar nežinia, kiek gandrų liko, ar visus juos pavyks pagauti. Jeigu jų nepavyks įvilioti į kokį ūkinį pastatą, jie žus“, - kalbėjo gamtininkas, tačiau kartu nuramino, jog gamtai jokio pavojaus nėra. Lietuvoje peri 19 000 gandrų porų, todėl kelios dešimtys neišskridusių gandrų populiacijai įtakos neturės. Beje, džiaugtis dėl išgelbėtų gandrų irgi dar anksti, nes, pasak S.Paltanavičiaus, vieną žiemą išgelbėtas gandras kitą žiemą gali būti ir neišgelbėtas.

„Tokie gandrai kitą žiemą gali vėl neišskristi - tai didžioji problema. Aišku, yra ir prijaukintų gandrų. Pats garsiausias - Vytauto Jusio gandras, kurį vyras prieš 8 metus rado išmestą iš lizdo ir užaugino. Jis žiemoja pas Vytautą, pavasarį išskrenda į Kuršių neriją, keliauja, žmonės jį mato ir Nidoje. Paskui gandras po vasaros grįžta namo - į Ventės ragą“, - apie žymiausią Lietuvos gandrą kalbėjo gamtininkas.

Orai

Galva susisuko ne tik gandrams, bet ir pačiai gamtai. Prognozuota, kad per Kalėdas temperatūra sieks net iki 28 laipsnių šalčio. Tačiau gamta, matyt, persigalvojo - dabar Kalėdoms sinoptikai prognozuoja jau pliusinę temperatūrą.