Gabrieliaus Landsbergio pirmininkavimo pusmetis: mato daugiau minusų nei pliusų

Politikos ekspertai ir kai kurie įtakingi konservatoriai-krikdemai neigiamai vertina pirmąjį Gabrieliaus Landsbergio vadovavimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai pusmetį. LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriams-krikdemams vis labiau trūksta matomo lyderio, partijos skyriai esą sutrikę, ir net trijų G. Landsbergio komandos žmonių kandidatūras į Seimą vienmandatėse apygardose TS-LKD skyriai atmetė, nepaisydami naujojo pirmininko simpatijų.

Šių metų balandį TS-LKD nariai dvejiems metams savo viltis ir lūkesčius sudėjo į G. Landsbergį, kuris partijos pirmininko rinkimų kovoje įveikė Ireną Degutienę. Rinkimų metu paklaustas apie galimus pokyčius partijoje, G. Landsbergis minėjo įvaizdžio kaitą.

„Reikia atstatyti bent jau keletą sudegusių tiltų, kuriais anksčiau buvo mažiau rūpintasi. Suburti žmones, kurie buvo arti mūsų partijos, bet nebuvo mūsų nariai, ta pati žiniasklaida, su kuria mums ne visada sekėsi vienodai gerai bendrauti. Darbo yra daug. Sunku vertinti, kiek tai matoma rinkėjams, bet didelis uždavinys yra partijos vienybė: partiją sudaro daugiau kaip kelios grupės ar bendruomenės, reikia labai aiškiai įvardinti, kaip jos turėtų dirbti kartu, kad dėl partijos ateities, politikos, dėl programos sprendimai būtų priimami bendru sutarimu“, – balandį kalbėjo G. Landsbergis.

Kol kas, pasak portalo LRT.lt šaltinių TS-LKD partijoje, G. Landsbergiui sunkiai sekasi įgyventi savo keltus tikslus: ne tik viešojoje erdvėje, bet ir partijos viduje juntamas G. Landsbergio nebuvimas, skyriai esą jaučiasi apleisti.

„Jo trūksta, skyriai sutrikę, nežino, ar juos kas nors žada vesti į rinkimus ir vadovauti. Nors jis buvo sutiktas su entuziazmu, dabar visi atsinaujinimo projektai vienas po kito atmetinėjami. Buvo pakviesti [kandidatuoti vienmandatėse apygardose] du „legionieriai“ – Vytautas Kernagis jaunesnysis ir žurnalistas Andrius Navickas. Abu jie buvo neišrinkti partijos skyrių; jie – nepatvirtinti kandidatai. Radvilė Morkūnaitė buvo keliama Kauno centro skyriuje, kuris irgi nubalsavo prieš ją“, – portalui LRT.lt teigė vienas iš įtakingų konservatorių.

Pasak LRT.lt šaltinio, G. Landsbergio artimiausių žmonių ir visos naujosios partijos viršūnės atžvilgiu juntamos stiprios atmetimo reakcijos. „Kitas žingsnis bus nusivylimas ir pačiu pirmininku. Tik vardas šiek tiek gelbsti“, – pažymėjo konservatorius.

Politologė Jūratė Novagrockienė teigia matanti daugiau G. Landsbergio vadovavimo minusų, o ne pliusų. „Didžiausias – kad jis neatsisakė europarlamentaro mandato. EP uždirbamas atlyginimas yra daug kartų didesnis nei Lietuvoje, ir visi supranta, kad tas materialinis veiksnys yra patrauklesnis nei buvimas Lietuvoje ir savo darbų atlikimas“, – portalui LRT.lt komentavo politologė.

Dar prieš pirmininko rinkimus politikas tvirtino, jog iš Europos Parlamento pasitrauktų tuomet, kai bus suformuotas partijos Seimo rinkimų sąrašas, kurio viršuje būtų jis.

L. Bielinis: konservatoriai neišsiaiškina tarpusavyje

Politologas Lauras Bielinis mano, kad konservatoriai šiandien užsiėmę vidaus problemomis ir tarpusavyje, ko gero, iki galo visko neišsiaiškina. „Matyt, jie diskutuoja dėl vietų rinkiminiame sąraše, koncepcijų. Kai vyksta kaita partijos viršūnėje, yra daug problemų, susietų su organizaciniais dalykais“, – teigė pašnekovas.

Anot L. Bielinio, opozicinė partija turėtų būti kur kas labiau matoma, tačiau visos pajėgos ir resursai sutelkti į vidines kovas. „Liberalų sąjūdis labai aktyviai demonstruoja konkurencines galimybes. Nemanau, kad jiems pasiseks stipriai aplenkti TS-LKD, galbūt netgi priešingai – tikiuosi, kad konservatoriai yra pakankamai stabili ir rinkimine, ir intelektualine, ir organizacine prasme partija. Tikiuosi, kad jie sugebės išspręsti tas vidines problemas, nes vis dėlto tai yra nevienadienė partija“, – LRT.lt kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius.

Panašiai kalba ir J. Novagrockienė: „Kiekviena politinė partija neegzistuoja atskirai, vakuume. Aplink ją yra kitos politinės partijos ir artimiausias TS-LKD konkurentas – Liberalų sąjūdis. Tai yra dar vienas argumentas, kad G. Landsbergis turėtų būti Lietuvoje ir šypsotis taip, kaip Remigijus Šimašius, tokiu būdu patraukti rinkėjus bei būti girdimas. Reikėtų siūlyti išeičių iš problemų. Viso to kol kas nematyti. Jis nepadaro nieko, kad ištemptų konservatorius į geresnę padėtį.“

Savo ruožtu ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas teigia, kad konservatorių partijoje vyksta ne tik idėjinis ir ideologinis, bet ir kartų persigrupavimas. „Matyt, kartos, kurios nori toje partijoje gauti daugiau reikšmės, yra šiek tiek sutrikusios dėl partijos identiteto – pavadinime nėra žodžio konservatoriai, tačiau liaudis juos ir toliau vadina konservatoriais. Atrodytų visiškai normalu, kad viena dešinioji partija turėtų tą konservatizmo užtaisą, šitaip galėtų save atskirti nuo liberalų ir kairiųjų partijų“, – mano L. Kontrimas.

Jo teigimu, naujo partijos pirmininko išrinkimas buvo ne idėjinis atsinaujinimas, o labiau kėdžių perstumdymas, pasirenkant saugiausią ar kažkieno nutekintą variantą. „Kai nariai pamatė, kad ta asmenybė neklijuoja nei ideologine, nei asmenybine prasme, įvyko pakrikimas“, – aiškino L. Kontrimas.

Politologė Jūratė Novagrockienė spėja, kad partijoje yra kažkokia vidinė rezistencija. „Jau vien tas faktas, kad jis yra Vytauto Landsbergio anūkas, manau, prideda neigiamų, o ne teigiamų taškų. Žmonės supranta, kad lyderis turi ateiti ne giminystės ryšiu. Galų gale, buvo ir kitų jaunų kandidatų, jei jie norėjo surasti jaunesnį žmogų“, – komentavo politologė.

Klaida buvo kritikuoti A. Butkevičių?

Pasak LRT.lt pašnekovų, G. Landsbergio klaida buvo kritikuoti premjerą Algirdą Butkevičių dėl žento skandalo. Politologo L. Bielinio manymu, G. Landsbergis veltui užsiiminėja premjero kritika.

„Tai išties kabinėjimasis prie smulkmenų, detalių, kurios pernelyg neliečia paties premjero. Manyčiau, kad tokio tipo priekabumu G. Landsbergis tik silpnina savo įvaizdį. Jie išties turėtų demonstruoti kažkokias strategines gaires, teikti siūlymus tiek visuomenei, tiek partijai apie savo galimybes, vizijas. Šiandien G. Landsbergis iš tikrųjų yra ne tiek matomas kaip pozityvioji galimybė partijai, o daugiau kaip žmogus, kuris užėmė partijos vadovo vietą, bet niekas jo negirdi. G. Landsbergis turėtų kardinaliai pakeisti savo elgseną“, – pataria L. Bielinis.

Žento skandalas nepaveikė ir A. Butkevičiaus reitingų. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinktos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo mėnesį atlikta apklausa rodo, jog A. Butkevičiaus ir jo vadovaujamos Socialdemokratų partijos populiarumui neturėjo įtakos premjero žento skandalas – jo reitingai beveik nepasikeitė.

Anot ryšių su visuomene specialisto L. Kontrimo, kai partija nesugeba politiškai komunikuoti vertybinių tiesų, tuomet į konkurentus žiūrima pigiąja politinės komunikacijos prasme – ieškoma įvairiausių pigių skandalų ir neva taip bandoma imituoti politinį dialogą.

„Pasisakymas dėl A. Butkevičiaus žento – visiškai pigus žaidimas. Mažoje valstybėje iš principo sunku rasti vienų su kitais nesusijusių žmonių. Tai savaime suprantamoje situacijoje ieškoti kažkokių užslėptų temų ar įtarimų yra pasenęs bajeris. Dalis konservatorių norėtų nuo to nutolti ir nebedaryti pigios komunikacijos, o labiau komunikuoti programinius dalykus. To nori ir rinkėjai. Mes dabar aiškiai nesuprantame, kas kairysis, o kas dešinysis, ir to supratimo partijos net nesistengia mums paryškinti. Šiuo atveju pigiosios politinės komunikacijos sugrąžinimas į dienotvarkę tikrai turėtų nepatikti nuosekliems partijos rinkėjams, o jau nekalbant apie vidinę auditoriją“, – LRT.lt kalbėjo L. Kontrimas.