Frankfurto "bukčers end pikčers" klaipėdiečių leidėjų akimis.

"Lietuva Tarptautinėje Frankfurto mugėje nuskambėjo taip, kad dar ilgai liks dėmesio centre. Kitais metais prie mūsų šalies knygų stendų prieis daug daugiau žmonių nei iki šiol, mūsų rašytojai pagaliau prasiskynė kelius į Europą. Pasėjome grūdą ir mes, klaipėdiečiai", - užtikrino iš Frankfurto sugrįžę leidėjai Saulius Jokužys ir Kęstutis Demereckas.
Savo įspūdžius apie didžiausią pasaulyje knygų mugę, Lietuvos dalyvavimą joje garbės viešnios teisėmis ir trijų uostamiesčio leidyklų - S. Jokužio leidyklos-spaustuvės, "Libra Memelensis" ir Klaipėdos universiteto leidyklos - prisistatymą jie sutiko papasakoti "Vakarų ekspreso" skaitytojams.

Mugės pamišimas visoje Vokietijoje

Saulius Jokužys (toliau S. J.): Tik atvažiavę į Vokietiją atkreipėme dėmesį, kad visuose miestuose ir mažiausiuose miesteliuose kiekviename knygyne buvo iškabinėti plakatai "Frankfurto knygų mugė. Lietuva".
Kęstutis Demereckas (toliau K. D.): Mugės plotai - kaip pusė Klaipėdos. Visus stendus apžiūrėti reikėjo mažiausiai trijų dienų. Akys raibo. Grandiozinė mugės renginių, susitikimų su rašytojais virtinė. Negana to, visuose aplinkiniuose miesteliuose taip pat vyko mugės renginiai. Kažkoks pamišimas, knygomanija visoje Vokietijoje.
Mugės atidarymas - labai keistas ir įspūdingas. Pasijutau kaip mečetėje. Vienoje salės salėje ant kėdės stovi S. Geda, kitam kampe - japonas, dar kitam - afrikietis... Iš visų pusių, visomis kalbomis skaitomi įvairūs tekstai, tarp kurių įsiterpia muzikiniai V. Ganelino džiazo kvinteto garsai. Paskui visi nutyla ir vėl S. Geda kažką "babababa... bububu..." Tai - ne free džiazas, o maldą primenantis garsų šou.
S. J.: Idėja išties labai graži. Skirtingi garsai suplaukia į viena ir tampa knyga, kultūra.
K. D.: Iš tikrųjų mūsų šūkis buvo vienas, Sauliaus atrastas, - "Bukčers end pikčers!".

Nuo kompiuterinių knygų iki seniausių pasaulio knygų faksimilių

- Kokios "bukčers" ir "pikčers" nustebino leidėjus, paliko jiems giliausią įspūdį pasaulinėje knygų mugėje, pasiteiravau.
S.J.: Buvau nustebęs, išvydęs kokį dėmesį viso pasaulio leidyklos skiria vaikų literatūrai. Apakino kalendorių gamybos mastai ir jų temos nuo meno iki Mėnulio peizažų.
Kaip fotografą, mane labai domino fotoalbumai, jų spaudos kultūra. Masinė literatūra gaminama spaustuviniuose kraštuose, Pietų Azijoje. O kultūriniai, prezentaciniai leidiniai, kuriems reikia fantazijos ir kruopštumo leidžiami Šveicarijoje, Suomijoje. Kita vertus, kinų kruopštumas kai kuriose srityse taip pat pritrenkiantis. Tikimės, kad Lietuva įeis į tą sąrašą, nes tiek mes, tiek Vilniaus leidyklos susilaukė labai daug komplimentų dėl aukštos spaudos kultūros.
Taip pat man buvo įdomios literatūros naujienos - kompiuterinės knygos. Buvo į ką pasižiūrėti proto bokštų - mokslinių, enciklopedinių leidinių ekspozicijoje.
K. D.: Visai naujas šios Frankfurto knygų mugės bruožas - pačių seniausių žmonijos istorijoje knygų faksimilinių leidinių ekspozicija. 1100 metais parašytos, iš vienuolynų ištrauktos didžiulės knygos, išpaišytos auksu, sidabru. Stebuklas! Apie 20-30 pasaulio leidyklų pristatė tokius leidinius. Tai reiškia, kad žmonės vėl galės prieiti prie tų retųjų knygų, vėl iš naujo jas perskaityti. Tai naujas etapas leidybos istorijoje.
Dar labai įdomu buvo salėje, kurioje prisistatė knygų iliustratoriai: dailininkai, fotografai. Kiekvienas pasidaręs savo darbų ekspoziciją ir siūlė knygininkams savo kūrybą.

Moderni Lietuva - mugės vadovas

Kaip gi iš tiesų atrodė tiek daug diskusijų ir ginčių sukėlusi Lietuvos knygų ekspozicija ir forumas, klausiu pašnekovų.
K. D.: Centrinė salė, kurioje vyko forumas, buvo nepaprastai kukli, švari, lengva. Plasnojanti Mažvydo puslapių kompozicija, įvairūs informacijos centrai buvo prieinami kiekvienam žmogui.
Man labai patiko, kad ekspozicijoje buvo ne tik Lietuvoje išleistos knygos, bet literatūra iš viso pasaulio, kurioje yra kas nors apie Lietuvą, lietuviška tema. Radau ten ir H. Zudermano kūrybą ir dvi didžiules Vokietijoje išleistas monografijas apie kurėnų statybą. Izraelyje, Niujorke išleistos knygos J. Meko knygos.
S. J.: Įdomu, Lietuvos prisistatyme buvo akcentuojamas mūsų intelektualumas. Prie ekspozicijos nebuvo nei Lietuvos vėliavos, nei herbo, nei "Kepurinės". Ir visoje mugėje mažai kas naudojo valstybinę atributiką.
Kosmopolitizaciją, globalizaciją pajutome labai stipriai. Tarptautiniame centre buvo labai daug literatūros apie globalizmą, jo teigiamus, neigiamus veiksnius.
K. D. Norėta parodyti, kad Lietuva - moderni šalis, pasiruošusi būti Europoje, ne bėgti iš jos paskos. Mugėje iš mūsų taip pat turėjo ko pasimokyti, nusižiūrėti europiečiai.

(Bus daugiau)