Europos Sąjunga nusprendė nebeleisti žmonėms net vandens dykai semti

Daugelyje ES valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, vandens tiekimas gyventojams yra savivaldybių funkcija, tačiau Briuselio politikams ir biurokratams kilo idėja šią funkciją atiduoti į privačias rankas. Visoje Europoje kilo pasipriešinimas atitinkamiems teisės aktams, nes vanduo taptų sunkiai įperkamu daiktu, ir jau surinkta daugiau nei milijonas parašų. Jie renkami ir mūsų šalyje. Tačiau kol parašai renkami, Briuselyje jau rengiama direktyva, kad į privačias rankas pereitų ir sveikatos apsauga, viešasis transportas, elektros gamyba, paskirstymas ir t.t.

Nukentės ir kokybė

Teisė į geriamąjį vandenį deklaruota Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, o 2010-aisiais patvirtinta ir tai numatanti rezoliucija. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių vandens tiekimas gyventojams kol kas yra savivaldybių nuosavybė ir prerogatyva, tačiau labai greitai situacija gali keistis - Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys geriamojo vandens tiekimo privatizavimo kelius, nors jis visuomet buvo ir turėtų išlikti visuomenės gėrybe, o ne tapti preke.

Europos Komisijos atstovai tvirtina, esą privatizavus vandens rinką, šis taptų labiau prieinamas Europos piliečiams, o jo kokybė būtų kur kas geresnė.

Tačiau, specialistų teigimu, pažadai, deklaruojami siekiant privatizuoti vandens tiekimą, neatitinka realybės: privačių kompanijų motyvas - greitas pelnas, tad žadėtų planų gerinti vandens kokybę ir prieinamumą dažniausiai atsisakoma, nes tai reikalauja didelių investicijų, o jos sugrįžta negreitai.

Milijonas parašų

Todėl Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija visoje ES pradėjo rinkti piliečių parašus, kad atitinkama direktyva nebūtų patvirtinta. Anot vakar Lietuvoje viešėjusio minėtos federacijos atstovo Pablo Sančeso Senteljaso (Pablo Sanchez Centellas), jei visoje ES bus surinkta 1 mln. parašų, piliečių iniciatyva privalės būti apsvarstyta. Tiesa, vien šitos sąlygos neužtenka. Reikia, kad bent jau 7 iš 27 valstybių būtų surinktas reikalaujamas parašų minimumas: kiekvienoje šalyje reikiamas parašų kiekis turi atitikti jos europarlamentarų skaičių padauginus iš 750.

„Pavojingas signalas yra tas, kad, balsuojant dėl JT rezoliucijos, iš 27 ES šalių net 17 susilaikė“, - akcentavo P. S. Senteljasas. Pasak jo, šiuo metu kol kas tik 5 valstybėse surinktas reikiamas parašų kiekis, o laiko teliko iki balandžio. Lietuvoje iš būtinų 9 tūkst. parašų kol kas tėra surinkta šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. Iš viso ES surinkta jau daugiau nei 1 mln. parašų, bet gali būti, kad didelė jų dalis bus pripažinti netinkamais, todėl darbas vyksta toliau.

Pabrango 4 kartus

Anot P. S. Senteljaso, kai kurių miestų (Londono, Bordo) praktika rodo, kad geriamojo vandens, kaip ir bet kurios visuomenės gėrybės, privatizavimo padariniai - liūdinantys: vandens kokybė net pablogėja, tada privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, pavyzdžiui, chlorą, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus. Bet net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos brangsta, nes privačios įmonės siekia didinti įmonės pelną.

Štai Portugalijos mieste Pakos de Fereiroje geriamojo vandens tiekimas prieš piliečių valią buvo perleistas privatiems investuotojams ir gyventojai jau pajuto drastiškas šio žingsnio pasekmes: per keletą metų vanduo šiame mieste pabrango net 400 proc., ir tai - dar ne pabaiga: kasmet vanduo brangsta po 6 proc.

„Europos Komisija stumia projektą dėl vandens privatizavimo, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko rekomendacijomis“, - informavo P. S. Senteljasas.

Pražūtinga direktyva

Lietuvoje iniciatyvą palaiko kelios profesinės sąjungos bei kitos visuomeninės organizacijos. Tačiau kaip informavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Briuselis į privačias rankas ketina atiduoti ne tik vandens tiekimą, bet ir kitas itin svarbias visiems žmonėms funkcijas - elektros tiekimą, sveikatos apsaugą, geležinkelius, kitą viešąjį transportą ir t.t.

„Jau yra rengiama koncesijos direktyva dėl visų viešųjų paslaugų perdavimo į privačias rankas. ES būtent ir ruošiasi priimti rekomendacinio pobūdžio direktyvą, kad kuo daugiau viešųjų paslaugų būtų privatizuota: tai ir vanduo, ir geležinkeliai, ir viešasis transportas, ir elektra... Tačiau mes žinome savus politikus. Nors direktyva ir būtų neprivaloma, yra didelė tikimybė, kad ji būtų perkelta tiesiogiai“, - sakė A. Černiauskas.

Estijos pamoka

Anot jo, Estijos, kur geležinkeliai buvo perduoti į privačias rankas, pavyzdys irgi aiškiai parodė, kad ne viską galima atiduoti privatininkams. Ten kelionės traukiniu smarkiai pabrango, buvo atsisakyta nuostolingų, bet nemažai daliai žmonių reikalingų maršrutų, todėl grįžtama prie geležinkelių grąžinimo valstybei.

„Aišku, galbūt valstybinis kainų reguliavimas išliktų. Tačiau mes matome, kaip iškilo ir kai kurios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatomos kainos, kai paslaugos buvo atiduotos į privačias rankas. Taip ir su vandeniu: jei bus nustatytas tam tikras pelningumo lygis, jis gali smarkiai pabrangti“, - akcentavo A. Černiauskas.

Kodėl tada tik dėl vandens renkami parašai, jei ketinama privatizuoti visas viešąsias paslaugas?

„Nes kai buvo pradėti rinkti parašai, buvo kalbama tik apie vandens privatizavimą“, - paaiškino P. S. Senteljasas.