Europos Parlamento rinkimai: ant permainų slenksčio

Europos Parlamento rinkimai: ant permainų slenksčio

Rytoj Lietuvoje, o šią savaitę ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse renkamas naujos sudėties Europos Parlamentas (EP). Įsigaliojusi Lisabonos sutartis jam suteikė daugiau teisių, todėl teigiama, kad šie rinkimai suteiks didesnę galimybę rinkėjams daryti įtaką būsimam ES politikos kursui ir naujiems bendrijos įstatymams.

Šiemet visoje Europoje renkamas 751 europarlamentaras. Kiekviena ES valstybė renka pagal gyventojų kiekį proporciškai nustatomą europarlamentarų skaičių. Daugiau gyventojų turinčioms šalims skiriama daugiau vietų nei mažesnėms šalims.

Kiekvienai šaliai tenka mažiausiai šeši mandatai - tiek atstovų deleguoja Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos rinkėjai. Daugiausia europarlamentarų - 96 - renka Vokietija. Lietuvai naujajame Parlamente tenka 11 vietų. 2004 m. Lietuva rinko 13, 2009 m. - 12 europarlamentarų. Mandatų sumažėjimas siejamas su Kroatijos priėmimu į ES ir gyventojų skaičiaus pasikeitimais.

"Iš esmės negalima teigti, jog "Briuselis mums liepia", kaip kartais nuo atsakomybės bando pabėgti kai kurie mūsų politikai", - sako Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

ES ir jos valstybės, pasak jo, yra pasidalijusios kompetencijas. Ten, kur valstybės, jų vyriausybės ir parlamentai sprendžia šalies reikalus, ES institucijos iš esmės nesikiša. Ten, kur sprendimai priimami ES lygiu, kiekvieną šalį reprezentuoja jos atstovai ES Taryboje, o jų rinkėjus - joje išrinkti europarlamentarai. Europos Komisijai (EK) pasiūlius įstatymo projektą, jam turi pritarti tiek Taryba, tiek EP. Tad Lietuvos ir kitų ES šalių atstovai kartu, derėdamiesi ir ieškodami kompromisų, nusprendžia, kokie bus ES įstatymai, teigia M. Jurkynas.

Intrigos 2014 m. rinkimuose prideda dar ir tai, kad nuo to, kuri politinė jėga surinks daugiausia balsų, priklausys, kas bus pasiūlytas į kitos svarbios Europos Sąjungos institucijos - EK - pirmininkus. Kandidatai į likusias komisarų pareigybes taip pat turės pereiti europarlamentarų patikrą.

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose balsavo apie 43 proc. rinkimų teisę turinčių ES piliečių. Lietuvoje šis skaičius tesiekė 21 proc. Šiais metais Europos Parlamento rinkimai sutampa su Lietuvos prezidento rinkimų antruoju turu, tad M. Jurkynas mano, jog tai padidins rinkėjų aktyvumą.

Lietuvoje pirmieji EP rinkimų rezultatai, tikėtina, bus paskelbti vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Informacija

Prezidento ir EP rinkimuose iš anksto balsavo 87 935 arba 3,47 proc. rinkėjų. Aktyviausiai iš anksto rinkėjai balsavo Palangoje - 6,83 proc., Birštone - 6,16 proc., Neringoje - 5,97 proc.
Sekmadienį balsavimas apylinkėse prasidės 7 val. ir truks iki 20 val.
Prezidento rinkimų antrajame ture rungiasi antros kadencijos siekianti dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Dėl 11 Lietuvos vietų Europos Parlamente varžosi devynios partijos ir viena dviejų partijų koalicija.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder