Europos Komisija siūlo pensinį amžių ilginti iki 70 metų

Europos Komisija (EK) pensinį amžių ketina siūlyti ilginti iki 70 metų. Dokumentą rengę ekspertai tikina, kad nepailginus pensinio amžiaus draudimo kasose nepakaks lėšų mokėti pensijas.

EK teigimu, iki tokio pensinio amžiaus būtų galima pereiti iki 2060-ųjų. Tuo metu ekspertai tikina, kad vien tik pensinio amžiaus ilginimas problemos gali ir neišspręsti. "Jei nebus darbų, juk nestumsite vyresnių žmonių dirbti neegzistuojančiose darbovietėse", - sako britų mokslininkas.

Kaip praneša Lietuvos radijas, siūlymas pensinį amžių ilginti iki 70 metų pateiktas EK ekspertų ataskaitoje, kurią trečiadienį pristatys Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų komisaras.

"Situacija nepatogi. Žmonės, pradėję gyventi ilgiau, arba turėtų pradėti ir ilgiau dirbti, arba gali mažėti pensijos", - teigiama EK dokumente.

Tačiau, pasak portalo "EUobserver", priversti žmones ilgiau dirbti nebus lengva, ir primena neseniai masinius protestus sukėlusius Prancūzijos valdžios planus pensinį amžių ilginti nuo 60 iki 62 metų.

Panašūs Lietuvos, Ispanijos, Rumunijos, Graikijos vyriausybių planai taip pat sunkiai skinasi kelią.

Praėjusią savaitę Seimo opozicija sužlugdė Vyriausybės planus ilginti pensijos amžių iki 65 metų. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kurių priėmimas nukeltas neapibrėžtam laikui, numato, kad senatvės pensijos amžių tiek vyrai, tiek moterys turėtų pasiekti 2026 metais. Moterų amžius būtų didinamas 4 mėnesiais, vyrų - 2 mėnesiais per metus.

Nors EK dokumentas, anot vieno ES pareigūno, "skirtas tik pradėti diskusijas", jame aiškiai nurodoma, kad ilginti pensinį amžių reikėtų visoms bloko narėms. Tiesa, dokumente numatoma išlyga, kad kiekviena šalis pensinį amžių galėtų ilginti savo nuožiūra, tačiau tai turėtų būti daroma progresyviai kartu su visomis narėmis.

Kaip "EUobserver" sociologas bei istorikas teigė Robinas Blekburnas (Robin Blackburn) iš Essexo universiteto (Didžioji Britanija), EK siūlo tik vieną variantą, kaip spręsti senėjančios Europos problemas, t.y. ilgiau dirbti.

Pasak suprantamai pensijų problemą visuomenei pristačiusio bei knygų "Banking on Death or Investing in Life: The History and Future of Pensions" ir "Pensions, and Age Shock and Pension Power: How Finance is Failing Us" autoriaus R. Blekburno, situaciją galėtų sušvelninti ir imigracija.

Tačiau ekspertas priduria, kad ilginti pensinį amžių reiktų remiantis ne statistiškai ilgėjančia gyvenimo trukme, o atsakius į klausimą, ar ateityje bus vyresniems žmonėms tinkamų darbo vietų.

"Jei norite galite padidinti pensinį amžių, tačiau jei neatsižvelgsite į ekonomiką, tai neišspręs problemų. Jei nebus darbų, juk nestumsite vyresnių žmonių dirbti neegzistuojančiose darbovietėse", - cituojamas mokslininkas.

Jis taip pat priduria, kad yra darbų, kuriuos 60-70 metų sulaukusiems žmonėms yra sunkiau atlikti, ir to nepakeis EK dokumentai.

Pasak eksperto, pensijas ES galėtų susieti su finansinių operacijų ir iškastinio kuro apmokestinimu, valstybinių įmonių nuoma, investicijomis į žaliąsias technologijas bei naujus energijos šaltinius. Šios priemonės, įsitikinęs ekspertas, ne tik nesupriešintų Briuselio ir profsąjungų, tačiau ir teigiamai paveiktų ES ekonomiką.

Paskaičiuota, kad šiuo metu dirba kas ketvirtas 65 metų sulaukęs europietis.

Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims yra 60 metų, vyrams - 62 metai ir 6 mėnesiai.