ES energetikos komisaras: energetikos infrastruktūros atžvilgiu Lietuva yra tobula valstybė narė

„Baltijos energijos rinkos jungčių planas buvo geras pavyzdys tam, kas dabar turėtų vykti ES mastu, t. y, tam tikras sąrašas, kurio pagrindu vyksta infrastruktūros plėtra regione“, – pirmadienį sakė J. Neverovičius.

Anot ministro, šiuo metu yra kalbama apie tai, kad antrąja jungtimi bus sujungtos Lietuvos ir Lenkijos elektros rinkos.

„Sutarėme, kad perdavimo sistemų operatoriai pradės daryti galimybių studiją dėl antrosios jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos tam, kad galėtume priartėti prie konkrečių sprendimų siekiant mūsų tikslo –sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Rytoj (antradienį - ELTA) tos diskusijos bus pratęstos jau ekspertų lygiu. Kalbės tie, nuo kurių priklauso viso proceso sėkmė – reguliatoriai, finansinės institucijos“, – kalbėjo ministras.

Eurokomisaras G. Oettingeris savo ruožtu kalbėjo, jog vienas pagrindinių visos ES tikslų energetikos srityje – absoliuti tinklų integracija.

„ES ambicija yra pagaliau užbaigti mūsų energijos infrastruktūros kūrimą. Aš kalbu apie dujas, dujotiekius ir suskystintų dujų terminalo statybą, taip pat išmaniųjų tinklų elektrai perduoti sukūrimą. Galime kalbėti apie visas Europos strategijas ir tikslus, atsižvelgiant į aukštesnį tiekimo lygmenį ir tiekimo saugumo užtikrinimą. Taip pat apie solidarumą tarp valstybių ir rinkų, kurio reikia, arba kaip reikia užbaigti mūsų vidaus energetikos rinkas, kaip pereiti į aukštesnį konkurencingumo lygį ir integruoti daugiau atsinaujinančių šaltinių“, – teigė G. Oettingeris.

Pasak jo, pagrindinis dalykas kuriant bendrą rinką yra infrastruktūra. O Lietuva, anot eurokomisaro, šiuo atžvilgiu yra gerai pasiruošusi.

„Infrastruktūra yra techninis pagrindas tam, kad būtų galima realizuoti visus bendruosius ES tikslus. Manau, kad Lietuva yra tiesiog tobula valstybė narė. Tai leidžia integruoti visas valstybes į mūsų funkcionuojančią rinką bei rodo, kad ir Lietuva turi būti integruota“, – sakė G. Oettingeris.

Anot jo, tikimasi, kad pirmieji prioritetiniai projektai bus pradėti vykdyti jau 2014 m.

„Šis tikslų sąrašas yra paremtas valstybių narių pastangomis. Tai yra ir mūsų reguliatorių, asociacijų darbas. (...) Dabar mes esame visiškai pasirengę pradėti įgyvendinti strategiją sujungti visą Europą“, – teigė eurokomisaras.

Pasak jo, būsimojo ES biudžeto projekte yra numatomi 5,8 mlrd. eurų kai kurių strateginių projektų kofinansavimui, „kad jie būtų galimi ir įgyvendinami naudojant ES pinigus“.

Anot jo, ES energetikos rinka turi galimybę plėstis ir už Sąjungos ribų.

„Mes turime susikūrę paneuropietišką viziją – pakvietėme savo kaimynus – Šveicariją, Norvegiją, Vakarų Balkanų šalis, Ukrainą, Turkiją, Moldovą ir Gruziją – jos užbaigs visos strategijos istoriją“, – atskleidė G. Oettingeris.