Emigracija: Būsime netekę rekordiškai daug

Statistikos departamentas skelbia šokiruojančius skaičius - šiemet iki spalio iš Lietuvos emigravo jau daugiau kaip 47 tūkst. žmonių, pernai per visus metus - kiek daugiau kaip 50 tūkst. Premjeras Saulius Skvernelis LRT pripažino, kad tendencijos nėra džiuginančios, tačiau tvirtino, kad dalis tų skaičių susiję su papildoma deklaravimo tvarka - žmonės deklaravo išvykimą norėdami išvengti tam tikrų mokesčių. Be to, pasak premjero, negalima norėti, kad Vyriausybė per 11 mėnesių pakeistų „situaciją, kuri buvo užprogramuota gerokai anksčiau“.

„Per pirmą pusmetį daugiau nei 2500 gerai apmokamų darbo vietų sukūrė tiesioginės užsienio investicijos, tai yra galimybė kalbėti ne apie minimalų darbo užmokestį. Švietimo sistemos pertvarka, kalbant apie aukštąsias mokyklas, irgi vienas iš segmentų. Taip pat tam tikros socialinės paslaugos ir paketas, kuris bus nuo kitų metų, turiu omenyje šeimas, auginančias vaikus, mažas pajamas gaunančius žmones, mokestines lengvatas. Galiausiai kurti savo verslą nuo sausio 1 d. taip pat su mokestinėmis paskatomis. Visa tai yra prielaidos tam, kad situacija turėtų keistis“, - tikino S.Skvernelis.

Premjero teigimu, nemažėjanti emigracija yra susijusi su ekonomine situacija šalyje.

„Nepaisant augančios ekonomikos, matyt, dalis gyventojų galvoja, mano ir tikisi, kad pasiekti tam tikrus rezultatus dirbant užsienyje bus lengviau, tai yra sukaupti kapitalą būstui, investicijas verslui, galiausiai išlaikyti šeimą ir t.t. Nėra ko slėpti, dalis žmonių išvažiuoja ir dėl tam tikro socialinio neteisingumo, kiti nepatenkinti švietimo sistema, kiti tiesiog laimės ieškoti“, - kalbėjo S.Skvernelis.

Kęstutis MASIULIS, Seimo Migracijos komisijos vicepirmininkas:

- Lietuvą iki spalio paliko beveik 50 tūkst. žmonių. Vadinasi, gerokai sumažėjo mokesčių mokėtojų, tačiau į šalies biudžetą surenkama daug daugiau pajamų, nei planuota. Per 9 mėnesius centrinės valdžios sektoriaus perteklius - beveik pusė milijardo eurų. Gal dėl išaugusių kainų, nes tada ir PVM daugiau surenkama, mat žmonės vis tiek turi pirkti, nes negali nevalgyti?

- Išaugusios kainos irgi prisidėjo prie geresnio biudžeto surinkimo. Be to, pastaruoju metu yra didelis vartojimo bumas. Vyksta daug statybų, investuojama Lietuvoje - investuoja tiek lietuviškas, tiek užsienietiškas kapitalas. Beje, dėl tų pačių statybų. Juk statybinės medžiagos irgi pabrangusios, tad ir nuo jų į biudžetą sumokama daugiau PVM. Tad didelės kainos padeda surinkti biudžetą.

- Tarp pagrindinių emigracijos priežasčių įvardijamos mažos algos ir didelės kainos. Tačiau valdantieji nebando pažaboti infliacijos. Gal todėl, kad infliacija jiems paranki, nes lengviau surenkamas biudžetas?

- Iš ekonomikos teorijos galiu pasakyti, kad infliacija yra valstybių sugalvotas instrumentas, kuris naudojamas biudžeto pajamoms didinti. Jei gyventojų skaičius yra pastovus, vartojimas pastovus ir „paleidžiame“ infliaciją, tai iškart biudžeto pajamos padidėja.

- Ir nesvarbu, kad žmonėms nuo to blogiau, nes jie neįperka būtiniausių dalykų?

- Taip, žmonėms blogiau. Tačiau jie adaptuojasi, pripranta.

- Arba emigruoja.

- Tai viena iš emigracijos priežasčių.

- Valdančiosios valstiečių partijos atstovai prieš rinkimus žadėjo dar neregėtas teigiamas permainas, tačiau emigracija toliau viršija rekordus. Vadinasi, net ir nuo „gelbėtojų“ bėga...

- Jei aš būčiau valdančiųjų atstovas, būtų gėda, jausčiausi nepatogiai, nes jie daug ką daro, ko žadėjo nedaryti. Kad ir sudarė koaliciją su tais, su kuriais žadėjo neiti. Arba, pavyzdžiui, iki šiol nesugebėjo kai kurių ministerijų iškelti į Kauną, nors žadėjo. Beje, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad miestas pasiruošęs priimti ministerijas. Mano požiūriu, tai būtų labai protingas sprendimas. Tik brūkšt - ir iškeli. Tereikia vieną teisės aktą išleisti. Tačiau ne, kažko laukiama, nors tai būtų žingsnis, rodantis nusiteikimą stiprinti regionus. O išeina priešingi dalykai. Pavyzdžiui, aš iki desperacijos turėjau stengtis sustabdyti Prabavimo rūmų iškėlimą iš Druskininkų į Vilnių. Daugiau nei 20 metų Prabavimo rūmų centras buvo Druskininkuose. O atėję valstiečiai sugalvojo juos iškelti į Vilnių, nors deklaravo, kad stiprins regionus, juose darbo vietas kurs ir taip mažins emigraciją iš regionų. Tačiau elgiasi priešingai. Pasirodo, kad konkursą laimėjo vilnietis, gyvenantis Vilniuje ir norintis jame likti gyventi. Ir vien dėl to norima visus rūmus išboginti į Vilnių. O tada galvoja įvairių pasiteisinimų.

- Naujoji valdžia deklaravo skirsianti ypatingą dėmesį emigracijos stabdymui, net įkurta Seimo Migracijos komisija, premjero sprendimu suburta darbo grupė iš įvairių ministerijų atstovų ir mokslininkų, o iki šiol teišsiaiškinta, kad emigracija yra iššūkis ir kad žmonės emigruoja dėl mažų atlyginimų, augančių kainų. Ar nėra graudžiai juokinga?

- Taip, aš irgi toje komisijoje dirbu. Bet tiek ji, tiek vyriausybinė darbo grupė nelabai ką veikia ir nelabai ką supranta. Pavyzdžiui, aš pasiūliau priimti Grįžimo įstatymą. Galima kaip nori iš jo tyčiotis, tačiau tai būtų skėtinis įstatymas, įpareigojantis mūsų institucijas aktyviai veikti tose valstybėse, iš kurių žmonės norėtų grįžti į Lietuvą. Pavyzdžiui, Venesueloje, kuri yra sugriuvusi valstybė, yra lietuvių, iš Rusijos irgi kai kam turbūt būtų patrauklu grįžti. Kodėl nesutelkus dėmesio juos prisikviesti? Aišku, iš kokios Norvegijos tai neprisikviesi.

Aš pasiūliau tokį projektą, koks man atrodo geriausias. Be to, jį ne nuo lubų nukabinau, o nukabinau pasižiūrėjęs į Izraelį, kuris sėkmingiausiai iš visų valstybių pas save pritraukė buvusius emigrantus. Pagalvojau, kad ir mums galima kopijuoti tą Izraelio patirtį. Juk nuo kažko reikia pradėti. Tačiau be jokių diskusijų išmetamas siūlymas ir net diskusijos neprasideda.

- Nesakykite, diskusijos vyksta, tiesa, tik keistos. Pavyzdžiui, didžiulis dėmesys skiriamas tam, kaip prastumti dvigubos pilietybės įteisinimą, kuris esą pristabdytų emigraciją. Bet ar tikrai pristabdytų? Pavyzdžiui, Vokietijoje žmonių, turinčių dvigubą pilietybę, beveik nėra, tačiau gyventojai iš ten kažkodėl nebėga kaip iš mūsų.

- Atvirai pasakius, aš esu už dvigubą pilietybę, tačiau bijau, kad dvigubos pilietybės įteisinimas netgi taps paskata dar didesniam skaičiui žmonių emigruoti. Juk jei žmogus išvažiuoja padirbėti į Vokietiją ar Norvegiją ir galvoja gyvenimo pabaigoje grįžti į Lietuvą, jis bus suinteresuotas neprarasti Lietuvos pilietybės. O įteisinę dvigubą, mes barjerą sumažinsime ir tais instrumentais paskatinsime emigraciją, nes turinčių ir kitos šalies pilietybę santykis su Lietuva bus vis labiau fragmentiškas.

- Tai kodėl tada jūs už dvigubą pilietybę? Kad emigrantai už jus balsuotų?

- Nes labai daug yra išvažiavusių prieš keliasdešimt metų ir aš labai norėčiau, kad jų palikuonys atvyktų į Lietuvą. Tačiau dviguba pilietybė gyvenančius Lietuvoje paskatintų išvykti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“