Elektroninis balsavimas jau maitina iniciatorių

Sistema užlūžo - valdantiesiems pasisekė

Lietuvos politikų ir VRK komisijos narių nė kiek netrikdo ką tik Lenkijoje nuvilnijusi ypač skausminga rinkimų nesėkmė - užstrigo pati moderniausia rinkimų balsų skaičiavimo sistema ir beveik 18 proc. rinkėjų balsų buvo pripažinti beverčiais, nors skaičiuojant balsus rankiniu būdu vos vienas ar du procentai rinkimų biuletenių būdavo pripažįstami negaliojančiais. Sugedusi moderni sistema Lenkijoje kaip tyčia buvo palanki valdančiajai partijai. Opozicijos lyderis, žuvusio Lenkijos prezidento brolis dvynys Jaroslavas Kačinskis neabejojo, kad sistema „užlūžo“ tyčia, su išmanių programuotojų pagalba. Visuomenės atstovai dėl rinkimų klastojimo rengė protesto akcijas.

Tačiau kaimynės nesėkmė neatbaido elektroninio balsavimo entuziastų Lietuvoje. Nesvarbi ir Vokietijos arba Norvegijos patirtis, šios šalys atsisakė elektroninio balsavimo kaip nepateisinusio vilčių ir negalinčio užtikrinti tiek balsavimo slaptumo, tiek apsaugos nuo pašaliečių įsilaužimo į sistemą. Šį kartą mes žiūrime tik į sėkmės pavyzdžius. Pavyzdžiui, į Prancūziją ir Šveicariją. Nesvarbu, kad šios šalys elektroniniu būdu renka tik savivaldybių atstovus ir tai tik kai kuriose teritorijose.

Vienintelė Estija elektroniniu balsavimu renka visų lygių valdžias. Štai į ją mes ir lygiuojamės. O su vokiečiais, skandinavais šį kartą mums ne pakeliui. „Kiek žinau, viena Afrikos valstybė elektroniniu būdu renka prezidentą. Rodos, Etiopija“, - paaiškino elektroninio balsavimo entuziastas, neseniai ir į tarptautinę konferenciją apie elektroninį balsavimą komandiruotas Seimo narys Viktoras Fiodorovas. Tai štai į ką mes lygiuojamės! Betgi Etiopiją valdo ministras pirmininkas ir dveji Parlamento rūmai.

Pradeda nuo svarbiausių

Seime įregistruota iniciatyva, kad savivaldybių vadovybė ir tarybos dėl vieno ar kito sprendimo savo gyventojų ir rinkėjų nuomonės galėtų pasiklausti elektroniniu būdu. Tai būtų tik patariamojo pobūdžio balsavimas ir naudoti savivaldybės jo neprivalėtų. Tačiau ši iniciatyva nėra tokia populiari ir toli gražu atsilieka nuo kitų užmojų - įvesti elektroninį balsavimą.

Lietuvos politikai su patariamaisiais balsais nesismulkina. Jie ir be gyventojų nuomonės žino, kaip geriau valdyti miestą ar rajoną. Klausimai Lietuvoje sprendžiami iš esmės, ne žingsneliais, o šuoliais. Iš pradžių žadėta, kad elektroninis balsavimas bus įvestas tik savivaldos rinkimuose, nuo ko pradeda kai kurios ES šalys, tačiau nueita kur kas toliau nei pažadai. Įregistruotos ir savivaldybių, ir Seimo, ir prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pataisos, kuriose numatytas balsavimas elektroniniu būdu.

Patikimas

Vienas aršiausių elektroninio balsavimo iniciatorių VRK narys Jonas Udris. Jį į komisiją pirmą kartą buvo delegavęs tuometinis Darbo partijos ministras Petras Baguška.

Tuomet vos iškeptas komisijos narys aiškino, girdi Lietuva be elektroninio balsavimo liks kone akmens amžiuje.

J.Udris VRK komisijos narys iki šiol. Po Darbo partijos jį į VRK dukart delegavo Lietuvos teisininkų draugija, kurios taryboje ir valdyboje yra ir Seimo konservatorius, ir Seimo socialdemokratas. Žodžiu, žmogumi pasitiki visų pažiūrų politikai - nuo Darbo partijos iki konservatorių. O čia tai bent žmogaus patikimumas!

Visuomenė pritarė

J.Udris tik atėjęs į VRK kibo rengti balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos. Nepatikėsite, net ir dėl balsavimo internetu visuomenė jau yra pasisakiusi referendume. Nepamenate? Ogi pasisakėte tada, kada balsavote už stojimą į ES.

Sakysite, nebuvo tokio klausimo? Nesvarbu. Kaip kartą yra išaiškinęs vienas konstitucinės teisės asas, reikia paisyti ir dokumento dvasios.

Dvasių pasaulis koncepcijos rengėjams gerai pažįstamas, todėl koncepcijoje juodu ant balto įrašyta: Lietuva, tapusi ES nare, turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų. O tarp jų ir balsavimas internetu. Taigi vienu TAIP pasisakėme visais klausimais, kurių nežinome, bet žino valdžia ir jos patikėtiniai įvairiose institucijose.

Remtis vien dvasių pasauliu lyg ir per maža argumentų, todėl šviežiai atlikta gyventojų apklausa. O ji, kaip tyčia, labai sutampa su politikų troškimu įgyvendinti elektroninį balsavimą. Didžioji dalis visuomenės pasisako už tokį balsavimą! Nepasisakėte? Nieko tokio. Sociologai apskaičiavo, kad pagal tikimybių teoriją vis tiek būtumėte pritarę. Jei ne, tuomet patenkate į tą mažumą, kuri nepritaria.

Ankstesniais bandymais įvesti elektroninį balsavimą buvo rengiamos ir galimybių studijos, bet ką darysi, kad studijų rengėjai prieštaravo politikų įgeidžiams. Užtat sociologai šį kartą suveikė patikimai.

Suklydo

J.Udris nesupranta skeptikų, abejojančių galimybe užtikrinti elektroninio balsavimo skaidrumą, kad už mylimą politiką atiduotas balsas programuotojų pastangomis nenueitų nekenčiamo politiko naudai.

Vargu ar jam apsimokėtų suprasti skeptikus, mat jam moka elektroninių rinkimų sistemas kurianti kompanija. Negi mokėsi žmogui, kuris viešai suoks, girdi sprendimai kelia abejonių dėl saugumo, patikimumo ir pan.

Sakysite, kad jis negali imti pinigų iš kompanijos dėl interesų konflikto? Gali. Popieriai sutvarkyti.

Netikite - pasižiūrėkite į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) internetinį puslapį. Oi, nepamatysite. J.Udris pildydamas viešą deklaraciją netyčia įrašė ne tą kodą, ir iš viešos deklaracijos jo deklaracija tapo slapta. Kaip ir Saugumo departamento pareigūno. Taip visai netyčia.

Pavėsis ar atkatas?

Bet kaip ir klausykloje kunigas, taip ir tuometinė laikinoji VTEK komisijos pirmininkė Gražina Imbrasienė patikimam VRK nariui išrišimą patylomis davė. Nei Sveika Marija, nei Tėve mūsų sukalbėti nereikėjo, tik prigrasinta nieku gyvu nebalsuoti.

O balsuoti J.Udriui ir nereikės. Dėl elektroninio balsavimo balsuos Seimas. Jau balsavo. Nedidele persvara, bet pritarė J.Udrio stumiamai idėjai.

J.Udrio įtikinėjimai - kaip gerai bus, kai valdžią rinksime mygtuko paspaudimu - rezultatų davė. Kažkieno kišenei tai tikrai.

„Kažkas šiandien mėgaujasi pavėsiu, nes seniau pasodino medį“, - pasakytų vienas turtingiausių pasaulio žmonių ir garsus investuotojas Vorenas Bafetas.

„Atkatas“, - kur kas paprasčiau paaiškintų vienas turtingiausių šalies politikų Viktoras Uspaskichas.

„Lobizmas“, - paaiškintų teisininkas. Kaip lobistas J.Udris neįsiregistravęs. Teisininko argumentas atkrenta. O kiti du?

Honoraras - paslaptis

Kiek kompanija moka J.Udriui už darbą? „Čia konfidenciali informacija“, - paaiškino J.Udris. Net ir VTEK, palaiminusi patikimą narį, nežino, nes pateikdamas sutartį šį punktą iškirpo.

„Šių metų rugpjūtį pasirašiau bendradarbiavimo sutartį su Ispanijos kompanija, kuri užsiima įvairių informacinių technologijų sprendimų diegimu rinkimų srityje. Nuo rugsėjo individualios veiklos pagrindu minėtai kompanijai teikiu konsultavimo paslaugas verslo plėtros srityje ir teisės klausimais Rytų Europos teritorijoje. Dėl to man gali kilti interesų konfliktas. Prašau pateikti nuomonę, ar mano, kaip VRK nario, statusas yra nesuderinamas su tokia privačia veikla, ar galiu suderinti VRK nario pareigas ir papildomą veiklą“, - VTEK užklausė teisininkas J.Udrys.

Gali! „Primename, vykdydamas tarnybines funkcijas privalote veikti nešališkai, vengti interesų konfliktų, nusišalinti nuo klausimų, susijusių su kompanija, sprendimo ir imtis visų būtinų priemonių konfliktui išvengti“, - taip skamba G.Imbrasienės pasirašytas nuodėmių atleidimas. Dėl viso pikto priminsime, kad G.Imbrasienė - konservatorių žmogus VTEK.

Lietuvos atstovas ar Ispanijos?

Kaip J.Udriui būti nešališkam, jei jis ką tik lankėsi konferencijoje Austrijoje ir VRK komisijai bei Seimui parvežė gerų žinių. Blogų žinių apie internetinį balsavimą jis negirdėjo, o štai gerų - sočiai.

Kartu su J.Udriu konferencijoje dalyvavo ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys Viktoras Fiodorovas. Tačiau paklaustas apie konferenciją jis pasiūlė kalbėtis su J.Udriu, girdi jis geriau reikalą išmano.

Spėkite, kas konferencijoje atstovavo Lietuvai - V.Fiodorovas ar J.Udrys. Neatspėjote, ne Seimo narys, o tas, kurį pasamdė Ispanijos kompanija. Ir kokią žinią apie Lietuvą išgirdo konferencijos dalyviai? Ogi tai, kad elektroninis balsavimas yra gerai, kad lūkesčiai pasiteisino pabandžius žaidimo forma.

J.Udris sako, kad konferencijoje jis dalyvavo ne kaip VRK komisijos narys, o kaip Ispanijos firmos konsultantas. Tik V.Fiodorovas to turbūt nesuprato.

Investicija - kad Lietuvai būtų geriau

J.Udriui pinigus moka Ispanijos kompanija „Scytl Secure Electronic Voting S.A.“, kuri sėkmingai įsisuko į keleto valstybių biudžetus kaip elektroninės rinkimų sistemos kūrėja.

VRK komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas žino, kas maitina jo vadovaujamos komisijos narį, tačiau bėdos dėl to nemato. Girdi kompanijai bus gerokai sunkiau laimėti konkursą, kai bus paskelbti viešieji pirkimai rinkimų sistemai kurti.

Galime tikėti, kad didžiulė ne vienos valstybės užsakymą gavusi kompanija yra tokia naivi, jog bergždžiai investuoja į VRK narį. Galime manyti, kad ji neturi antrinių kompanijų ir kad į Lietuvos elektroninės rinkimų sistemos sėkmę per VRK komisijos atstovą investuoja tik iš idėjos. Kad Lietuvai būtų geriau. Galime tikėti, kad J.Udrys internetinių rinkimų idėją irgi stumia tik iš idėjos, jokiais būdais ne už pinigus.

Viena sėdyne - ant trijų kėdžių

Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad J.Udris sėdi ne ant dviejų kėdžių - VRK komisijos nario ir Ispanijos „Scytl Secure Electronic Voting S.A.“ konsultanto, bet ant trijų. Jis dar yra ir valstybės įmonės Registrų centro vienas iš direktorių. Į valstybės įmonę jis buvo įdarbintas, kai nutarta reorganizuoti Teisinės informacijos centrą, priklausiusį Teisingumo ministerijai.

Teisinės informacijos centrui buvo pavesta užsiimti teisinės literatūros leidyba ir informacinių bazių kūrimu, diegimu bei konsultavimu. Vėliau šios funkcijos perduotos VĮ Registrų centrui, o kartu su funkcijomis perduotas ir direktorius J.Udris.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“