Ekspremjeras Gediminas Vagnorius: Vyriausybės veikla 2011 metais - beveidė

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius kaltina šalies Vyriausybę ekonomikos "marinimu" ir "plūduriavimu" pasroviui, nes ji trečius metus nepajėgia net paskirstyti ES skirtos milijardinės paramos būsto renovavimui ir smulkiajam bei vidutiniam verslui.

"Premjerui Andriui Kubiliui tenka asmeninė atsakomybė už penktadaliu nusmukdytas gyventojų realias pajamas, nes jis nusižengė ekonomikos taisyklėms ir kylant kainoms bei darbo našumui užblokavo praėjusiais metais darbdavių ir profsąjungų susitarimą dėl minimalios mėnesinės algos perskaičiavimo", - teigia ekspremjeras G. Vagnorius, vertindamas antradienį Seimui pateiktą Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Krikščionių partijos lyderis mano, kad 2011 metais nedarbas šalyje siekė 15 procentų dėl penktadaliu nusmukdyto vidaus rinkoje vartojimo ir pataikavimo dviejų bankų monopolijai, toliau mažinusiai verslo kreditavimą ir išvežusiai iš šalies pinigus.

Ekspremjero manymu, šalies Vyriausybė praėjusiais metais tęsė Lietuvos praskolinimą, didelėmis komercinėmis palūkanomis dar paėmusi 5,2 mlrd. litų kreditų. "Per trejus metus A. Kubiliaus Vyriausybė užkrovė mokesčių mokėtojams milžinišką 24,4 mlrd. skolos kuprą, padidindama ją 2,5 karto - pagal skolinimosi tempus ji ES liūdnai pirmauja. Nepasinaudojus turima Lietuvos teise skolintis simbolinėmis palūkanomis iš tarptautinių finansinių institucijų, vien brangių komercinių palūkanų skirtumui dengti teks ilgą laiką iš vargano valstybės biudžeto už tuščias valdančiųjų politikų ambicijas kasmet "pakloti" po milijardą litų", - sako G. Vagnorius.

Politikas sutinka su Vyriausybės teiginiu, jog Lietuvos "eksporto augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje: 2011 metais Lietuva eksportavo 25 procentais daugiau nei iki krizės - 2008 metais". "Tačiau nuopelnai dėl tokio eksporto ir jį lydėjusio BVP augimo tenka, deja, ne šalies, bet kitų ES valstybių vyriausybėms, kurios visiškai atstatė savo rinkas", - mano G. Vagnorius.

Ekspremjero vertinimu, Lietuvos Vyriausybės užsienio politika taip pat tapo beveidė: nusigręžiama nuo nacionaliniam saugumui svarbių strateginių partnerių, keliama įtampa santykiuose su JAV, taip pat kaimynine Lenkija; šalinamasi pasiteisinusios tradicijos palaikyti demokratines jėgas Baltarusijoje ir Ukrainoje.