Ekspertai: mažesnis valstybės reguliavimas padėtų sumažinti korupciją

Ekspertai: mažesnis valstybės reguliavimas padėtų sumažinti korupciją

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos ekspertai, remdamiesi užsienio valstybių patirtimi, teigia, jog šalys, siekdamos efektyviau kovoti su korupcija, privalo sumažinti valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui.

Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, dauguma tyrimų patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės.

Sąlygos korupcijai atsirasti priklauso nuo to, kokiai daliai verslo ar kasdienio gyvenimo sprendimų piliečiui reikia valstybės atstovo įsikišimo. Pagrindinė korupcijos prielaida - valstybės tarnautojo pareiga ar galimybė priimti subjektyvų sprendimą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo.

"Žmonės ir verslas paprastai siekia laikytis įstatymų, tačiau reguliavimų gausa ir painumas, jų griežtumas ir įgyvendinimo sąnaudos dažnai priverčia ieškoti, kaip apeiti numatytus reguliavimus. Ir tai yra pagrindinė korupcijos priežastis", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatydama LLRI rinkos analizę "Mažiau reguliavimų - mažiau korupcijos: užsienio valstybių patirtis" kalbėjo R. Vainienė.

Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų. Beveik nėra veiksmų, kurie versle nebūtų reguliuojami. Neišvengiamai asmenims kyla didelė pagunda paveikti valstybės tarnautojų sprendimus, o valstybės tarnautojams - gauti materialinės naudos.

Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, labiausiai Lietuvoje valstybės reguliavimą reikia mažinti smulkiojo ir vidutinio verslo, teritorijų planavimo ir statybų bei sveikatos apsaugos sektoriuose. Ekonomikos ekspertas tikina, jog būtent šiose srityse privalu leisti privačioms verslo įmonės išplėtoti savo veiklą, nes tokiu būdu sumažėtų korupcijos rizika.

"Priemonės korupcijai pažaboti, kurios nukreiptos į atsakomybės už korupcinius nusikaltimus griežtinimą, priklauso nuo visuomenės palaikymo bei nuo pačių atsakomybę taikančių institucijų skaidrumo. Atsakomybės neišvengiamumas yra būtina sąlyga, kad atsakomybės griežtinimas būtų veiksmingas. Deja, Lietuvoje pagrindinė valstybės institucijų veikla ir politikų retorika yra nukreipta į represines priemones kovai su korupcija ir per pastaruosius dešimt metų ji apčiuopiamų rezultatų nedavė", - pristatydamas naujausius rinkos tyrimus aiškino G. Kadziauskas.


Verslo atstovai: kovodama su korupcija Lietuva turi pasimokyti iš savo klaidų 
Verslo ir tarptautinių organizacijų atstovai teigia, jog Lietuvoje kova su korupcija nėra pakankamai efektyvi, nes nevykdomos viešojo administravimo sistemos reformos, nemažinamas biurokratinis valstybės mechanizmas, kovai su korupcija neskiriama užtektinai lėšų.

Rinkos ir sociologiniai tyrimai rodo, kad korupcija yra didžiausia Lietuvos problema, trukdanti spartesnei ekonomikos plėtrai. Tarp svarbiausių valstybės problemų taip pat minimi šešėlinės ekonomikos ir biurokratizmo augimas.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos/ ICC Lietuva generalinio direktoriaus Algimanto Akstino, prasti 209-2010 m. Nacionalinės kovos su korupcija programos (NKKP) rezultatai įrodo, kad valstybė privalo pasimokyti iš savo klaidų ir formuodama kitą NKKP atsižvelgti į jas.

"Kone didžiausia atsakomybė dėl didėjančių korupcijos mastų ir neefektyvaus NKKP vykdymo krinta ant Seimo pečių. Parlamentas operatyviai nereagavo į korupcinę situaciją šalyje ir laiku nepriėmė reikalingų įstatymų ar jų pataisų", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje aiškino A. Akstinas.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos vadovo, kuriant 2011-2014 m. NKKP labiausiai reikia susikoncentruoti pasirenkant tinkamus kovos su korupcija vertinimo kriterijus, daugiau finansuoti atskiras programos priemones, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, nurodyti aiškią tam tikrų institucijų ar net pareigūnų asmeninę atsakomybę už numatytų tikslų įgyvendinimą.

A. Akstinas tikina, jog daugelis su korupcijos augimu susijusių problemų būtų panaikintos sumažinus biurokratinį valstybės aparatą. "Daugiau dėmesio reikėtų skirti antikorupciniam visuomenės švietimui ir viešojo administravimo sistemos reformoms, kurios padėtų sumažinti biurokratizmo dydį", - sako Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.

Pasak "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovo Sergejaus Muravjovo, korupcija Lietuvoje labiausiai suvešėjusi viešajame sektoriuje ir kai kuriuose valstybinėse institucijose, tačiau itin svarbu, anot jo, susidoroti su smulkiąja korupcija.

"Problema slypi ne šalies teisinėje bazėje. Reikia kovoti su smulkiąja korupcija, kuri labiausiai klesti kelių policijoje, sveikatos apsaugoje ir savivaldos institucijose", - teigia S. Muravjovas.

Pasaulinės antikorupcijos dienos proga "Transparency International" pristatė 2010 metų Pasaulinį korupcijos barometrą, kurio rezultatai rodo, kad korupcijos mastai Lietuvoje nemažėja.

34 procentai Lietuvos gyventojų prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį. Gyventojai labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje laiko politines partijas, Seimą ir teismus. Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių mano, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejetą metų išaugo, o 78 proc. mano, kad šalies valdžios pastangos kovoti su korupcija yra neefektyvios.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder