EK: pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje
Ataskaitoje Europos Komisija nurodė, kad, be kita ko:
- Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES ir iki šiol nesprendžiamas socialinės paramos sistemos aprėpties ir adekvatumo klausimas.
- Svarbu pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Be to, tebėra svarbu gerinti pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymo užtikrinimą ir jo surinkimą.
- Mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis dėl neigiamų demografinių pokyčių, didelio darbingo amžiaus žmonių mirtingumo ir tebesitęsiančios grynosios emigracijos varžo augimo ateityje potencialą ir kels grėsmę pensijų sistemos tvarumui.
- Lėčiau nei tikėtasi pereinama prie didesnę pridėtinę vertę teikiančios ekonomikos. Darbo užmokestis šiuo metu didėja greičiau nei darbo našumas. Gana prasti inovacijų srities rezultatai ir gebėjimai įsisavinti naujas technines žinias. Institucinė struktūra ir bendra inovacijų rėmimo strategija tebėra susiskaidžiusi.
- Atsakant į demografinius iššūkius svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Spręstini klausimai – racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir veiksmingumą.
- Verslo aplinka pagerėjo, tačiau vis dar esama tam tikrų kliūčių investicijoms. Darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais atžvilgiais laikomi pernelyg ribojančiais, o tai gali atgrasyti užsienio investicijas. Kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, o alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti. Dėl to pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali kilti finansavimo suvaržymų.
Apžvalgoje rašoma, kad 2015 m. Lietuvos ekonomikos augimą skatino stiprus vidaus vartojimas, tuo tarpu eksporto apimtys buvo laikinai sumažėjusios. Prognozuojama, kad 2016 metais mūsų šalies ekonomikos augimas įgis pagreitį dėl tolesnio stipraus vidaus vartojimo, kurį skatins spartus realaus darbo užmokesčio augimas, investicijų ir didėjančio eksporto.
Vertindama Lietuvos pažangą, Komisija paminėjo pažangą dėl mokesčių sumažinimo mažiau uždirbantiems gyventojams ir pagerėjusio mokesčių surinkimo, o vienu iš pagrindinių iššūkių įvardino siekį subalansuoti mokesčių politiką taip, kad ji būtų palanki ekonomikos augimui. Ataskaitoje pažymima, kad mažas pajamas gaunančių piliečių apmokestinimas išlieka sąlyginai aukštas, kai tuo tarpu aplinkosaugos bei turto mokesčiai yra gana žemi. Be to, EK nuomone, svarbu toliau gerinti PVM surinkimą.
Primename, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kuriais buvo padidintas maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), NPD šeimoms, auginančioms mažus vaikus bei neįgaliesiems. Dėl to mažiausiai uždirbantys gyventojai, šeimos, auginančios vaikus bei neįgalieji šiemet gaus daugiau pajamų.
Siekiant geresnio darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo balanso, buvo susiaurintos kapitalo pajamoms (vertybinių popierių perleidimo sandoriams ir palūkanoms) taikomos lengvatos, pailgintas kito nei gyvenamojo būsto pardavimo neapmokestinimo laikotarpis, apmokestinti sąvartynų operatoriai, nuo kovo didės akcizai alkoholiui ir rūkalams.
Siekdama gerinti mokesčių surinkimą Finansų ministerija iškėlė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) užduotį užtikrinti, kad 2016 metais būtų įvykdytas valstybės biudžeto pajamų planas, o papildomų pajamų būtų surinkta ne mažiau kaip 0,2 proc. planuojamo 2016 m. BVP.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių administravimui, pirmiausiai tęsiant kovą su PVM sukčiavimu ir atlyginimais „vokeliuose". 2016 m. VMI įpareigota tęsti teigiamą poveikį biudžeto pajamoms turėjusias priemones, tarp jų - griežtesnę išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų kontrolę.
Rašyti komentarą