E. Masiulis: jaučiuosi kaip spektaklyje (papildyta)

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją susisiekimo ministras Eligijus Masiulis vertina kaip puikią galimybę susipažindinti Seimą ir visuomenę su situacija susisiekimo srityje.

Atremdamas opozicijos priekaištus ministras ketvirtadienį Seimo tribūnoje tvirtino, kad liko ištikimas savo deklaruotiems principams.

"Nuo pat pirmos akimirkos deklaravau principus, kuriais vadovaujuosi savo kasdieniame darbe: atsakomybė už priimtus sprendimus, efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, didesnės konkurencijos užtikrinimas susisiekimo sektoriuje, racionalesnis valstybės įmonių valdymas, geresnių verslo sąlygų sudarymas visiems verslo subjektams. Praėjus 1,5 metų galiu jus patikinti, kad likau ištikimas šiems principams, nepaisant to, kad per tą laiką susidūriau su verslo grupių spaudimu, nepagrįsta kritika, bandymu juodinti. Atsilaikiau, tikėdamas tuo, ką darau", - Seime teigė E. Masiulis.

Ministrui susidarė įspūdis, kad ne susisiekimo problemos paskatino inicijuoti jam interpeliaciją, o ketinimai sugriauti dabartinę koaliciją ir Vyriausybę. E. Masiulis neslėpė, kad dėl to jaučiasi nejaukiai.

"Stovėdamas čia prieš jus jaučiuosi kaip spektaklyje, kuriame kiekvienas turime savo vaidmenį. Todėl jaučiuosi kiek nejaukiai, dalykiškai atsakinėdamas į interpeliacijos autorių klausimus, nes puikiai suprantu, kad ne susisiekimo problemos yra šios dienos topas. Politiniai architektai braižo schemas, kaip sugriauti dabartinę koaliciją ir Vyriausybę, nepasiūlydami jokios alternatyvos. Režisieriai tik užmiršta vieną gyvenimišką tiesą: kas nesugriauna mūsų, daro mus stipresniais. Esu ramus dėl vieno: pokyčių, kuriuos pradėjo vykdyti Permainų koalicija, jokios interpeliacijos nesustabdys, nes juos diktuoja realus gyvenimas ir besikeičianti tikrovė", - sakė Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis.

[BANERIS]Interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs "tvarkietis" Valentinas Mazuronis reiškė susirūpinimą padėtimi Susisiekimo ministerijoje. Jis tikisi, kad ministro atsakymai įtikins daugelį Seimo narių, nes "priešingu atveju ministrui geriausias kelias yra pasitraukti".

Seimo balsavimas lems, ar E. Masiuliui pavyks išsilaikyti ministro kėdėje.

Interpeliacijos tekstą ministrui E. Masiuliui pasirašė 44 Seimo nariai. Jie pateikė ministrui per dvi dešimtis klausimų, susijusių su pašto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos reguliavimu, oro, jūrų uostais ir laivininkyste, geležinkelių, kelių valdymo sektoriais. Opoziciją taip pat domina Liberalų sąjūdžio rėmimas, nes, jos nuomone, žvelgiant į politinėms partijoms aukojamas pinigų sumas į akis krinta Lietuvos liberalų sąjūdžio išskirtinis rėmimas.

---

Diskusijoje dalyvavę Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narys Petras Gražulis ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė išsakė susirūpinimą dėl tariamų ketinimų privatizuoti geležinkelius.

"Manyčiau, kad vien dėl geležinkelių privatizavimo ketinimų ministrui E. Masiuliui turėtų būti pareikšta interpeliacija. Iš tikrųjų Lietuvos geležinkeliai, ypač krovinių pervežimo sritis, yra didelis indėlis į Lietuvos ekonomiką. (...) Aš suprantu, kad liberalų prigimtyje yra viską privatizuoti ir tuos auksinius kiaušinius dedančią vištą atiduoti į svetimas rankas", - piktinosi parlamentarė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas mano, kad ministras E. Masiulis kaltinamas tuo, kas buvo padaryta anksčiau, nes praktiškai visus klausimus galima adresuoti buvusiems ministrams. Jo nuomone, interpeliacija - tai politinis bandymas dabartinę daugumą diskredituoti ir bandyti kokiu nors būdu destabilizuoti padėtį.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Masiulis mano, kad interpeliacijos iniciatoriai siekia išbandyti koalicijos tvirtybę ir nutraukti klano ardymą.

"Ministras prispaudė uodegą ir prispaudė labai skaudžiai. Norima klampinti Seimą į tokią pelkę, kurioje buksuotų mūsų darbai", - teigė jis.

Seimas sudarė redakcinę komisiją, kuri rengia nutarimo projektą dėl interpeliacijos.

Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui svarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.