Donatas Jankauskas - apie proto sprendimus ir širdies balsą

Pirmaisiais savo kadencijos metais, priimant socialiai jautrius sprendimus, socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui dažniau teko vadovautis protu negu širdimi. Pirmasis "Sodros" reformos etapas išjudino prieš dvidešimtmetį suformuotą sistemą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje tokia, kokia yra dabar - negali išlikti. Rudenį tokios socialinės paramos naujovės kaip kompensacija už elektrą, galimybė kaip socialinį būstą nuomotis ir privatų ar stipendijos neįskaičiavimas į bendras šeimos pajamas atneš daugiau socialinio teisingumo, interviu naujienų agentūrai ELTA teigė ministras.

- Ministre, jau metai, kai esate šiame poste? Kokį darbą įsivaizdavote prieš ateidamas ir kiek tai atitiko realybę?

- Be abejo, nesitikėjau, kad bus lengva, paprasta ir teks priimti tik tokius sprendimus, dėl kurių visi tik džiaugtųsi. Pernai vasarą krizė visu sunkumu užgulė Lietuvą. Tada jau buvo matyti, kad ekonomikos kritimas yra kur kas didesnis negu buvo galima įsivaizduoti. Taigi nebuvo rožinių lūkesčių, kad bus paprasta ir lengva, tačiau dirbant ir gilinantis tapo akivaizdu, kad problemų mastas yra kur kas didesnis, sudėtingas tiek turiniu, bet dar labiau - sprendimo būdais. Per tuos metus teko praeiti dar vieną gyvenimo ir darbo mokyklą, suvokti, kad kartais net ir paprastam sprendimui, kad jis būtų įgyvendintas ir taptų kūnu, reikia daug energijos, sveikatos, ištvermės ir žemaitiško užsispyrimo.

Prisipažinsiu, kad pirmosiomis darbo ministro poste dienomis, susipažinus su realia situacija, didžiausią nerimą kėlė rūpestis ar pajėgsime laiku mokėti socialines pašalpas, pensijas, kitas socialines išmokas. Privalėjome tai užtikrinti. Kad ir kokie sunkūs buvo sprendimai, bet išvengėme to, ko nepavyko išvengti per prieš dešimtmetį buvusią krizę, kai pensijos vėlavo mėnesiais.

Dabar mokėjimai vyksta, nors iš dalies ir skolintomis lėšomis, situacija suvaldyta, žymiai aiškiau galime žiūrėti į ateitį. Šiuos metus "Sodra" gyvena su realiai patvirtintu biudžetu. Nors išlaidos vis dar viršija pajamas, tačiau procesas valdomas, prognozuojamas. Praėjus pirmam šių metų pusmečiui, galime sakyti, kad "Sodros" biudžetas buvo suprojektuotas labai realistiškai.

Prisipažinsiu: sunkiausia buvo suderinti proto diktuojamus sprendimus ir įsiklausyti į širdies balsą, nes už kiekvieno sprendimo yra žmonių gyvenimai. Širdis daugeliu atvejų sakydavo, jog nereikia ko nors mažinti, kirpti, žmonėms reikia išgyventi, bet protas visą laiką sakydavo ir dabar sako, kad nuostata "išgyvensim iki pirmadienio" tikrai nebūtų sąžiningiausias sprendimas Lietuvos žmonių atžvilgiu.

Balansavimas tarp proto ir širdies, ieškojimas sutarimo su koalicijos partneriais, Vyriausybėje, politikais Seime - nelengvas kelias, bet, kai jį nueini, neatrodo taip sudėtinga.

Daugeliu atvejų sulaukiau paramos iš koalicijos partnerių. Žinoma, buvo ir tokių sprendimų, kurie siūlyti, tačiau gerokai keitėsi Seime, bet tam ir yra diskusijos. Natūralu, kad socialinės apsaugos klausimai yra patys jautriausi, sudėtingiausi, ypač per krizę. Galiu patvirtinti, kad Vyriausybėje, Seime, visose valdžios institucijose socialiniai klausimai yra prioritetiniai.

- Kaip vertinate Prezidentės kritiką Jums, kur esate kaltinamas neveiklumu, greitų reformų nesiėmimu?

- Socialinės apsaugos sistema, kaip ir visa socialinio draudimo ir pensijų sistema, per dvidešimtmetį susiformavo tokia, kuri tikrai ilgalaikėje perspektyvoje negali likti. Pertvarkos ten, kur jas galima padaryti greitai, vyksta pakankamai ryžtingai, pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos (LDB) pertvarka, kur terminai aiškiai nustatyti. Spalio 1-ąją LDB bus visiškai pertvarkyta, neatsiliekame nei nuo planuotų darbų ar grafiko. Žinoma, keliami aukštesni reikalavimai yra sunkokai įgyvendinami ir tos inercijos visoje sistemoje tikrai daug. Natūraliai priimu kritiką ministerijų ir atskirų įstaigų atžvilgiu, bet daryti pokyčius greitai yra sudėtinga. Jeigu kalbėsime apie socialinio draudimo ir pensijos sistemą, pirmo etapo sprendimai Seime besibaigiant pavasario sesijai buvo priimti, rudenį vėl laukia intensyvus darbas. Šiuo atveju galiu padėkoti už susirūpinimą, jog permainos būtų įgyvendintos greičiau, nes po jų turi ateiti rezultatai, kurie atneša daugiau socialinio teisingumo. Rezultatai tokie, jog su turimais ištekliais valstybė gali daugiau paremti tuos žmones, kuriems pagalbos tikrai reikia, labiau motyvuoti dirbti ir užsidirbti tuos, kuriems gyvenimo būdu tampa gyvenimas iš pašalpų, socialinės paramos. Motyvacijos dirbti ir užsidirbti tikrai galėtų būti daugiau.

- Taigi, kaip kelsite tą motyvaciją? Šalies nedarbas šiuo metu siekia 15,05 proc. Kaip ketinate kovoti su nedarbu? Gal pastebite darbo rinkos atsigavimo ženklų?

- Nedarbas pastarosiomis savaitėmis stabilizavosi. Kelias savaites pastebime, kad nedarbas neauga, tam yra kelios priežastys. Visų pirma, buvo staigesnis šoktelėjimas, dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD)" efekto". Nemokėję PSD su pajamų mokesčiu, atėjo registruotis į Darbo biržą ne dėl to, kad ieško darbo, o dėl to, kad nėra draudžiami. Kita vertus, sezoniškumas, lauko darbai ir vasaros sezonas visada pasižymi didesniu užimtumu. Natūralu, kad tai šiek tiek mažina nedarbą. Nesinorėtų nerealiai optimistiškai sakyti, kad nuo šiol nedarbas tik mažės. Yra dėsningumai, kad pirmiausia atsigauna ekonomika, po to pradeda mažėti nedarbas.

- Kada prognozuojate krizės pabaigą socialinėje srityje?

- Jeigu būčiau mažiau atsakingu, norėtųsi pasakyti rytoj, bet visada stengiuosi atsakyti žmonėms ne tai, ką norisi išgirsti, o tai, kaip realiai matau situaciją. Ją vertindamas, nuoširdžiai tikiu, kad kartu su šiais ir ateinančiais metais ši krizė nueis į užmarštį. Atsigavimo požymiai ekonomikoje yra pakankamai aiškūs, tendencijos yra tokios, kad papildomų taupymų socialinės srities sąskaita galbūt ir nebereiks. Kitas dalykas, neatidėliodami lygiagrečiai su socialinio draudimo ir pensijų sistemos klausimais turime spręsti ilgalaikius dalykus.

- Gal bent porą galite atskleisti?

- Šiuo metu ypač sunku gyventi vienišiems žmonėms. Jiems pagalbos ir paramos, pradedant komunaliniais patarnavimais, reikia daugiau. Todėl šių dalykų kompensavimas turi būti labiau socialiai teisingas. Projektai yra parengti, rugsėjį turėsime visą paketą, kalbėsimės su Finansų ministerija, Premjeru.

Didelį rūpestį kelia ilgos eilės laukiančiųjų socialinio būsto. Realiai suvokiame, kad valstybė ir savivaldybės dar neturės galimybių artimiausioje ateityje pastatyti gerokai daugiau socialinių būstų. Siūlysime, kad nuomotis socialinį būstą atsirastų platesnės galimybės. Šiuo metu savivaldybė savo nuosavybėje turi gyvenamąjį būstą, suteikia jį kam priklauso. Savivaldybė už atitinkamą nuomos mokestį nuomoja tik "valdišką" gyvenamą būstą. Manome, kad adekvačiomis sąlygomis, neleidžiant piktnaudžiauti, būtų galima nuomotis ir iš privataus sektoriaus tomis pačiomis sąlygomis.

Per nekilnojamojo turto "burbulą" buvo pastatyta daug butų, kurie ir šiandien yra tušti, žinoma, nesiryžtume siūlyti nuomotis prabangius kotedžus.

Dabar yra kompensuojamos išlaidos šildymui, karštam vandeniui paruošti. Lygiai taip pat yra kompensuojamos ir kieto kuro išlaidos gyvenantiems vienkiemiuose ar individualiuose namuose. Tačiau įvertinkime prielaidą, jeigu socialiai remtinoje šeimoje auga vaikai, lankantys mokyklą, be abejo, yra ir kiti paramos būdai, pavyzdžiui, maisto produktais, tačiau išlaidos už elektros energiją yra nekompensuojamos. Gyvename 21-ajame amžiuje, vaikams reikalinga ne tik elektros lemputė, bet ir gerokai daugiau dalykų, pavyzdžiui, kompiuteris. Vienas iš naujų dalykų, ką įdėjome į projektus, - kompensacija už elektros energiją daliai socialiai remtinų žmonių.

Siekdami, kad Lietuvos jaunimas iš neturtingų šeimų turėtų galimybę studijuoti, tikimės rasti sutarimą ir nuo rudens pakeisti tvarką, kai stipendijos yra įskaičiuojamos į šeimos pajamas. Dabar tik socialinės stipendijos neįskaičiuojamos. Neretai studijuoti norintis bei turintis tam gabumų jaunuolis atsiduria sudėtingoje finansinėje situacijoje, nes jo gaunama stipendija įskaičiuojama į šeimos pajamas ir atima galimybę gauti socialinę paramą iš valstybės. Šiuo atveju stengiamės eiti ne tuo keliu, kad papildomas lėšas skirtume socialinei apsaugai, bet ieškome rezervų ten, kur jie yra nebūtinai teisingai išleidžiami.

- Pensinio amžiaus ilginimas. Kaip žinoma, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad ir vyrams, ir moterims būtų nustatomas vienodas 65 metų pensinis amžius. Seimo opozicijai pavyko sužlugdyti du balsavimus dėl pensinio amžiaus didinimo. Kaip manote, ar pavyks prailginti pensinį amžių?

- Tikrai gyvenimas Lietuvoje nesugriūtų nei šiemet, nei kitąmet, jeigu tokio sprendimo nebūtų, kaip jo nebuvo nuo 2005-ųjų metų. Tada Vyriausybė, įrašydama į Konvergencijos programą, buvo apsisprendusi nuo 2012 metų ilginti pensinį amžių, vėlesnėje perspektyvoje matyti bent jau normalaus dydžio senatvės pensijas. Skaičiai šiuo atveju sako viską ir galime įvairiausiais būdais skaičiuoti, prognozuoti, bet tikrai visa Europa, ir ne tik ji, eina tuo keliu. Nedaryti sprendimų ir palikti tą tendenciją, kad ateityje pensija, lyginant su gautu atlyginimu, gerokai mažės, manau, neleistina.

Dėl pensinio amžiaus iki pabaigos dar neišdiskutuota, nors ir pasibaigus Seimo pavasario sesijai tenka išgirsti ir viešoje erdvėje iš opozicinių partijų, kad jie rudenį palaikys šitą sprendimą, nes alternatyvų jam tiesiai kalbant nėra. Manau, kad sprendimą dėl pensinio amžiaus didinimo taip, kaip jis jau priimtas Estijoje, rudenį priims ir mūsų Seimas. Jei Seimas apsispręs, kad to nedarome, tai reikš, kad kitoms vyriausybėms ar seimams paliekame gerokai sunkiau išsprendžiamas problemas.

- Dažnai išgirstama, kad 90 tūkst. pensininkų ir invalidų valstybės apvogti du kartus. 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams buvo mokama ne visa pensija, valstybė iki šiol žmonėms skolinga. Dalis kompensacijų nesulaukė, dalis nuskriaustųjų jau mirė, jų atimtas pensijas žadama kada nors išmokėti paveldėtojams. Ar taip neatsitiks ir šį kartą - pensijų kompensavimas liks tik deklaratyvus?

- Mechanizmą Vyriausybė yra patvirtinusi. Skirtumas tas, kad jūsų paminėtu laikotarpiu dirbusiems pensininkams nemokant visos pensijos apie kompensavimą nebuvo apskritai kalbama ar priimami kokie sprendimai. Tie sprendimai buvo priimti gerokai vėliau. Mūsų atveju, jau priimant Seime laikinąjį įstatymą, kuriuo dvejų metų laikotarpiui buvo sumažintos senatvės pensijos, kitos socialinės išmokos, pačiame įstatyme buvo įrašyta prievolė Vyriausybei nustatyti mechanizmą, kaip bus kompensuojama.

Kadangi Konstitucinis Teismas (KT) dar kartą išaiškino, kaip turi būti kompensuojama ir kas tą prievolę turi atlikti, Vyriausybė patvirtindama kompensavimo mechanizmą surašė aiškius pavedimus atitinkamoms ministerijoms ir įsipareigojo pateikti Seimui jį kartu su socialinio draudimo biudžetu 2012-iesiems metams. Šioje vietoje nematau, kad būtų, kaip nors nesąžiningai elgiamasi piliečių ir ypač šiandien Lietuvoje esančių senatvės pensininkų atžvilgiu. Būtų kur kas nesąžiningiau prisiimti tokius įsipareigojimus, pažadus, kuriems įgyvendinti šiandien galimybių nėra.

KT, beje, lygiai taip pat pasakė, kad valstybė turi reaguoti į esamą ekonominę situaciją ir tuo atveju, jeigu susidaro ypatinga ekonominė padėtis, privalo kiekvienais metais, planuodama kitų metų biudžetą numatyti būtinas priemones, kaip tai ekonominei situacijai pasibaigus kompensuoti. Tai tų dalykų, mano supratimu, laikomės pakankamai preciziškai.

- Kaip planuojate pailsėti po sunkių darbų?

- Norėtųsi. Tada, kai Vyriausybė neposėdžiaus, noriu pasitikrinti fizines jėgas. Taigi tradiciškai sėsiu ant dviračio ir pabandysiu apvažiuoti istorines Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemes, esančias Baltarusijos pakraščiuose. Tai galimybė pasikalbėti su ten gyvenančiais, lietuviškai dar kalbančiais žmonėmis. Po savaitės tikro fizinio krūvio skubėsiu pas savo tėvus, kuriems tikrai per mažai, švelniai tariant, dėmesio galėjau skirti per tuos metus. Kartu su žmona, vaikais aptvarkysime namus. Žodžiu, ramaus poilsio tikiuosi nors keleto dienų, kad pabūčiau tik su saviškiais, savimi. Apskritai atostogų užsienyje net neplanuoju, nes didžiausia svajonė tiesiog namuose pailsėti, nors keletą dienų su šeima.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė.