Dirbantis lietuvis Europai pavojingas

Nori lengviau dirbti

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė „Respublikai“ sakė, kad bulvių auginimo mastų mažėjimas su Lietuvos stojimu į ES sutapo neatsitiktinai. Tiesa, tai susiję ne tik su šiomis daržovėmis.

„Ne tik bulvių, bet ir visų daržovių auginama daug mažiau. 2004 metais, Lietuvai įstojus į ES, atsivėrė sienos, kokybės reikalavimai iškart tapo griežtesni, o mūsų augintojai tam nebuvo pasiruošę. Lietuviškos produkcijos, kokios reikia prekybos tinklams, nebuvo, o ES šalyse buvo perteklinės produkcijos. Todėl į Lietuvą pradėta vežti tiek bulves, tiek kitas daržoves, o mūsų produkcija buvo nepaklausi, nes nebuvo rūšiavimo, plovimo ir t.t. Žemdirbiai pradėjo masiškai mažinti pasėlių plotus ir pradėjo auginti tai, kas paprasčiau: grūdus, rapsus. Tam nereikia saugyklų, prekinio paruošimo. Be to, lengviau javus auginti: užsėjai, nupjovei ir viskas. Net ravėti nereikia, daug žmonių samdyti. Nereikia visus metus galvoti, kam parduosi. Ir tokia tendencija išsilaikė iki pat dabar“, - paaiškino Z. Cironkienė.

Skatina „piktžolių“ auginimą

Pasak jos, prie to, kad Lietuvoje vis mažiau auginama daržovių, prisidėjo ir Briuselio vykdoma politika.

„Lietuviams mokamos daug mažesnės tiesioginės išmokos nei kitur. Vakarietis gali savo produkciją net ir už savikainą pardavinėti. Ten tiesioginės išmokos yra tokios didelės, kad ūkininko šeimai užtikrina normalias gyvenimo sąlygas. Be to, olandų, belgų ar kiti ūkininkai neužsiima prekiniu paruošimu. Rūšiuoja, plauna ne patys ūkininkai, o pakavimo, rūšiavimo stotys, kooperatyvai ir t.t. Tai smarkiai sumažina kainą. O ir techniką lietuviai perka iš Vakarų brangiau“, - tvirtino Z. Cironkienė.

Asociacijos direktorė piktinosi, kad ES skatina ne daržovių, o karklų auginimą.

„Iš vienos pusės lyg ir atrodytų, kad gerai, jog rūpinamasi alternatyviais energijos šaltiniais. Tačiau nežiūrima, kad karklai ypač alina dirvožemį, jų šaknys gadina melioracijos sistemą“, - stebėjosi moteris.

Prisireikė rinkos

Z. Cironkienei skauda širdį, kad tradicinės žemės ūkio šakos, tokios kaip linininkystė ar daržovių auginimas, po truputį traukiasi iš Lietuvos.

„Ta karta, kuri jautė tam tikrą nostalgiją bulvių ar kitų kultūrų auginimui, nueina nuo prekinės gamybos. Vyresni pirmiausia ir pasidavė, nes neinvestavo į naujas technologijas. O dar ir ES mokėjo už tai, kad žmonės trauktųsi iš žemės ūkio, nes ES šalims reikėjo atsikratyti konkurentais ir užimti naujas rinkas. Prieš stojant į ES man teko dalyvauti keliuose seminaruose, kur pristatinėjome savo sektorius. Tai ten, pavyzdžiui, ES senbuvių žemdirbiai piktinosi, kam priimame naujas šalis į ES, nes atsiras rimti konkurentai, pavyzdžiui, lietuviai, išauginantys po milijoną tonų bulvių per metus. O ekspertai, kurie stebėjo mūsų rinkas ir patarinėjo ES strategams, pareiškė: raminkitės, ten prekinės produkcijos nėra, nebus konkurentų. O jūs pirmiausia gausite 80 mln. gyventojų rinką (nes į ES stojo iškart 10 šalių) ir dar pigios darbo jėgos. Tad ir dabar, kai prasidėjo visokie ES projektai, reikia į viską pažiūrėti blaiviai: kam mes ES reikalingi, kokie mes reikalingi, ir nesiduoti stumdomiems bei lengvai tais projektais nesivilioti“, - dėstė Z. Cironkienė.

Išnyks ir karvės

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas išdėstė panašius argumentus, kodėl Lietuvoje mažėja auginamų daržovių.

„Visų pirma žmonės pradėjo auginti tai, kas yra lengviau. Tačiau problema yra ta, kad mažėja ne tik daržovių, bet ir auginamų karvių. O kuo mažiau karvių - tuo mažiau ir pieno. Tam didžiulę reikšmę turi nevienodos tiesioginės išmokos. Kiek vakariečiai besakytų, kad skirtumas yra teisingas, deja, taip nėra. Prieš savaitę teko būti Airijoje ir bendrauti su šios šalies ūkininku. Tai kai sakiau, kad neteisinga, jog mums mokamos mažesnės išmokos, jis bandė įrodinėti, kad lietuvių išlaidos mažesnės. Tai ir pradėjome skaičiuoti. Už kilogramą pieno airis gauna 10 euro centų daugiau. Vadinasi, jo pajamos yra didesnės. Už žemės ūkiui skirto dyzelino litrą airis moka 20 euro centų mažiau. Tai kur čia į mūsų naudą tas skirtumas? Atvirkščiai. O ir energetika pas mus dar brangesnė, taip pat mes net ES tiesioginių išmokų vidurkio negauname. Tai tikra diskriminacija. Todėl mes pastaruoju metu ištisai tai ir įrodinėjame europiečiams, nes priešingu atveju ne tik linai teliks lietuvių dainose, bet ir bulvės, karvės ir t.t.“, - dėstė A. Stančikas.

Visa tiesa apie BVP

Žemės ūkio rūmų pirmininką stebina nauja ES politika, kai remiama nebe maisto gamyba, o pramoninių, energetinių augalų auginimas - karklų, pluoštinių kanapių ir t.t.

„Aišku, tai irgi reikalingos kultūros, tačiau reikia prisiminti, kad pasaulyje pirmiausia trūksta maisto. O kai gyvulininkystei, augalininkystei skiriama mažai dėmesio, argumentuojama, esą žemės ūkis pagamina mažai BVP. Tiesiogiai - taip. Tačiau pažiūrėkime, kiek jis pagamina netiesiogiai. Kai išauginami grūdai, juos reikia pervežti, perdirbti ir t.t. Darbo žemės ūkis duoda ne vienam sektoriui ir taip prisidedama prie BVP kūrimo“, - dėstė A. Stančikas.

Nekonkurencinės sąlygos

Buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tvirtino, jog Briuselis niekuo neprisideda, kad Europoje būtų daugiau auginama daržovių.

„Juk išmokos pasėlių hektarui yra tokio paties dydžio tiek javams, tiek bulvėms, bet bulvių sąnaudos hektarui yra 5 tūkst. litų ir daugiau, o javų - keliskart mažesnės. Javams, kaip sakoma, užtenka užvesti kombainą - ir javai nukrapštyti. Lieka tik tie, kurie yra investavę į kasamąsias bulvių mašinas ir panašiai. Tie nemeta kelio dėl takelio. O kiti mano taip: kam vargti su bulvėmis, kai galima dirvą užsėti, pavyzdžiui, rapsais“, - sakė Jeronimas Kraujelis.

Eksministras taip pat kritikavo ES dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams nesuvienodinimo.

„Kai kuriose šalyse išmokos didesnės triskart. Pavyzdžiui, už bulvių hektarą lietuvis gauna 407 litus, o už balos gyvenantis danas gauna 1,2 tūkst. litų. Todėl jie mūsų prekybos centrams gali pasiūlyti daug pigesnių bulvių. Antras dalykas - ten ūkininkai geriau apsirūpinę technika, todėl gali daug pigiau pagaminti už mus“, - teigė buvęs politikas.

Nebe politikas - gali sakyti tiesą

Jam nuostabą kelia ES sprendimas remti ūkininkus, auginančius ne maistines kultūras, o karklus.

„Daug kur ES yra nesąmonių. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Senosios ES šalys negaili pinigų tiems dalykams, kurie nekelia pavojaus jų pačių konkurencingumui. Pačios karklų neaugina, todėl duoda pinigų, kad augintume juos, o ne bulves, kad negamintume produkcijos, kokią jie gamina. Sako, pirkite kotletus, mes finansuosime, tačiau tik neduok Dieve ne iš savo pagamintų produktų. Dabar aš nebesu viešas asmuo, todėl nebebijau sakyti tokių dalykų“, - tvirtino buvęs žemės ūkio ministras J. Kraujelis.

Teisę uždirbti turi ne tik kiti

Anot eksministro, kadangi ES yra bendra rinka, turėtų būti ir pasidalijimas, kam ką auginti. Pavyzdžiui, kam graikams kankinti karves ir jas ganyti kalnuose, kai gali pieną, sūrį gauti iš mūsų. O mes iš graikų pirktume alyvuoges, vynuoges ar kitą produkciją, kuri Lietuvoje be milžiniškų investicijų į dirbtines sąlygas neauga.

„Tačiau dalytis niekas nenori. Ir dar dirbtinai iškraipo konkurenciją su tiesioginėmis išmokomis. Mums sako: jei jums tiesiogines išmokas padarysime tokias, kokios yra į vakarus nuo Lietuvos, tai bus nelygybė. Esą pas mus darbo jėga daug pigesnė, padidėjus išmokoms padidės dirbančiųjų pajamos, o tai neva iškraipys kažkokią rinką. Bet kodėl lietuvis, dirbantis Lietuvos ūkininkui, neturi teisės uždirbti tiek pat kiek dirbantis vokiečiui? Dabar lietuviai važiuoja braškių skinti ar ridikėlių rauti į anglijas, tai dėl emigracijos, kuri ne visoms šalims pageidautina, imta kiek atsikvošėti: esą išmokų vienodinimas bus, tik jis vyks palaipsniui. O jei išmokos ir dabar būtų normalios, niekas nevažiuotų skinti braškių į Angliją. Bet kitų šalių atstovai sako: jei padidinsime išmokas, jūs pradėsite knisti kiekvieną kampelį, duosite daugiau produkcijos, padarysite konkurenciją mūsų ūkiams. Dar stojimo į ES metu su kai kuriais teko prie alaus bokalo diskutuoti, klausinėti, velniams mes reikalingi ES. Tai imdavo paistyti: taika reikalinga, geras maistas ir t.t. O ir užrištomis akimis būdavo matyti, kad jiems rinka reikalinga. Po kelių bokalų kitų šalių atstovai jau ir pripažindavo, jog duoda mums pinigų, bet tik su tikslu, kad būtume reguliuojami“, - atskleidė J. Kraujelis.