Dirba per ketvirtadalį kalinių, įdarbinti daugiau nėra sąlygų

Reda Gilytė, LTV Naujienų tarnyba

2012-07-23 17:50

Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba tik daugiau nei ketvirtadalis kalinčiųjų. Kalėjimų departamento atstovas pripažįsta, kad norinčiųjų būtų daugiau, tačiau nėra sąlygų. Kalinių globos draugijos vadovas įsitikinęs, kad įdarbinimo sistema jau pasenusi ir reikalauja reformų, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Lietuva kaliniui per dieną skiria 47 litus. Pavyzdžiui, pensininkui, gaunančiam per mėnesį 600 litų, kasdien turi užtekti perpus mažesnės sumos. Kalėjimų departamento duomenimis, galimybę užsidirbti turi tik ketvirtadalis kalinių.

„Valstybės įmonės, kuriose įdarbinti nuteistieji, dirba rinkos sąlygomis ir sudėtinga yra realizuoti nuteistųjų pagamintą produkciją konkurencijos sąlygomis. Jeigu mes negalime realizuoti pagamintos produkcijos, tai ir nėra prasmės įdarbinti daugiau nuteistųjų“, – sako Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjas Antanas Laurinėnas.

Kalinių globos draugijos pirmininkas įsitikinęs, kad įdarbinimo sistema pasenusi. Esą laikas pagalvoti apie galimybę nuteistuosius įdarbinti ir už įkalinimo įstaigos sienų.

„Nuteistieji, kurie yra įkalinimo įstaigose, turėtų patys savo išlaikymą kažkiek padengti, gal 100 proc. to ir negalėtų padaryti. Kodėl jie nėra įdarbinti, tai yra eilė priežasčių. Viena iš jų ta, kad įmonės prie pataisos namų nesugeba suorganizuoti darbo vietų. Ta struktūra dešimtmečiais yra ta pati, reikia ieškoti naujų formų, reikia daryti šioje srityje reformas“, – tvirtina Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

Prieš porą metų iš kalėjimo grįžęs Arūnas sako, kad jei septynerius metus nebūtų dirbęs už grotų, tai ir dabar nenorėtų dirbti. Šiuo metu jis įsidarbinęs baldų gamybos įmonėje ir sako, kad dvejus metus visada turėjo darbo.

„Viską, ko aš išmokau, išmokau būtent ten. Didžiąją dalį baldų gamybos išmokau būtent ten. Užimtumas labai padeda. Didžioji dalis [kalinių] nori dirbti, bet yra visokių“, – pasakoja Arūnas.

Kalinių globos draugijos pirmininkas teigia, kad dalis kalinių nedirba dėl savo susikurtų taisyklių, esą dirbti – gėdingas dalykas. Pasak jo, kalinių, kurie atsisako dirbti, lygtinai į laisvę paleisti nereikėtų.

„Priversti nuteistąjį dirbti tokiomis priemonėmis kaip baudimas negalime, bet atsižvelgiame taikydami lengvatas. Pavyzdžiui, perkeliant į lengvąją grupę. Jeigu atsisako dirbti, tokie nuteistieji paprastai neperkeliami“, – sako A. Laurinėnas.

Šiuo metu Lietuvos kalinimo įstaigose yra apie 10 tūkst. kalinių.