Dingęs antkapis atsirado po Sąjūdžio paminklu

Graži Liberalų sąjūdžio idėja paminklu įamžinti Sąjūdžio dvidešimtmetį pakvipo kriminalu - paaiškėjo, jog skulptūra pastatyta ant seno antkapio dalies, savavališkai paimtos iš Skulptūrų parko.

Vakar Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis
išplatino pranešimą, jog tokį faktą nustatė padalinio inspektoriai, gavę skundą, kad iš senųjų Klaipėdos miesto kapinių, esančių tarp Trilapio ir Liepų gatvių, nuolat dingsta senoviniai antkapiai ir jų dalys.

"Nustatyta, kad jo postamentui panaudota ikikarinio senovinio antkapinio paminklo dalis, kuri 2007 metais buvo atkasta ir eksponuota buvusių kapinių teritorijoje M. Mažvydo skulptūrų parke, kol 2008 metais iš ten paslaptingai pradingo", - rašoma rašte apie praėjusią vasarą Sąjūdžio parke pietinėje uostamiesčio dalyje pastatytą skulptūrą.

Anot N. Puteikio, įtikima, kad postamentas buvo skirtas neeiliniam klaipėdiečiui, mat senosiose, 1820 metais įsteigtose kapinėse buvo laidojami žymiausi miesto žmonės. Amžinojo poilsio ten yra atgulęs Klaipėdos istorijos autorius Jonas Zembrickis, Klaipėdos uosto statytojas, knygos apie uostą autorius Karlas Veitas, istorikas Arturas Bitensas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas Adomas Brakas, alaus daryklos steigėjas Rainekė, kunigas, pirmosios mokyklinės chrestomatijos autorius Jakobė, lituanistinio sąjūdžio veikėjas, Klaipėdos krašto tautosakos rinkėjas, pirklys, žvejybos meistras Ernstas Vilhelmas Berbomas ir kt.

"Gali būti, kad antkapis priklausė kam nors iš jų", - sakė N. Puteikis.

Beje, anot jo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dirbančiam skulptoriui Stasiui Mišeikiui pasiimti postamentą žodinį sutikimą esą davusi pati muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė. Tai N. Puteikiui esą prisipažinęs muziejaus direktorius Jonas Genys.

Apie postamento dingimą paveldosaugininkams pranešęs tame pačiame muziejuje sargu dirbantis kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas.

N. Puteikio teigimu, Kultūros paveldo departamentas išsiuntė privalomą nurodymą už senųjų kapinių Skulptūrų parke priežiūrą ir apsaugą atsakingai Klaipėdos savivaldybės administracijai nedelsiant sugrąžinti senovinį postamentą į jo istorinę vietą senosiose kapinėse.

"Antkapių pilna mėtosi"

Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui

Nesuprantu, iš kur tos šnekos, kad aš kažką leidau. Mano kompetencija yra rūpintis tik skulptūromis, renginiais, o ne tuo, kas yra žemėje, todėl šiuo atveju aš negalėjau nieko nei leisti, nei ne. Stasys Mišeikis paklausė manęs, ar aš žinau ką nors apie tą akmenį - tai buvo postamentas be jokio užrašo, gulėjęs prie centrinės aikštelės. Pasiklausinėjau kolegų, nes man rūpėjo, ar tai nėra kokios nors skulptūros dalis. Visi sakė, kad nežino nei kas tai, nei iš kur. Taip S. Mišeikiui ir pasakiau. Galbūt tai kažkas interpretavo kaip kažkokį leidimą?

Nelabai suprantu, kodėl toks sujudimas dėl to akmens. Antkapių pilna mėtosi, nėra koncepcijos, ką su tais iškastais paminklais daryti, negalima suprasti, ar jie vertingi, ar ne. Trūksta miesto ir Kultūros paveldo departamento suformuoto požiūrio į senųjų kapinių objektus. Akmenys tai atsiranda, tai dingsta. Taip neturi būti.

"Panašu į priešrinkiminius žaidimus"

Artūras ŠULCAS, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas

Iš pradžių planavome pastatyti paprastą atminimo akmenį, bet S. Mišeikis, tai išgirdęs, sako: "Ką čia paprastą akmenį, turiu skulptūrą, duokit truputį pinigėlių, pašlifuosiu ir pastatysim." Sutartis su skulptoriumi buvo sudaryta 2008-ųjų gegužę. Sutartyje neaptarinėjome nei iš kokių medžiagų ji bus, nei iš kur jos bus gautos. Žinojome tik viena - kad skulptūrą jis jau turi, ir reikia tik atnaujinti.

Man visa tai panašu į N. Puteikio priešrinkiminius žaidimus.

"Norėjo ir pats Puteikis"

Stasys MIŠEIKIS, skulptorius

Atrodo, kad dabar jau esu didžiausias nusikaltėlis. O buvo taip... Mes su A. Šulcu esame pažįstami. Kartą jis sako: "Ar gali padaryti Sąjūdžiui kokį nors akcentą?" Buvo likę 10 dienų. Sakau, kad turiu gatavą. Keturios skulptūros buvo, Šulcas vieną išsirinko, trūko tik apatinės dalies, ant kurios skulptūrą būtų galima pastatyti. Sako: "Sakyk, ko reikia, padėsim." Viską apmokėjo - davė 4 ar 5 tūkstančius litų - nors pinigų nenorėjau imti, ne verslo reikalas čia buvo. Prisiminiau, kad Skulptūrų parke voliojosi gatavas gabalas akmens, ir "išmieros" kaip tik tiktų. Nuėjau pas Vytenį Mazurkevičių, Arūną Sakalauską. Jie papasakojo, kad prieš kurį laiką buvo tvarkomas kelias, ir tas akmuo išlindo iš žemės. Išvežti nenorėjo, tai uždengė juo kanalizacijos šulinį. Jie pakraipė galvas - tavo reikalas, sako. Jokios funkcijos tas akmuo neturi. Nuvažiavome su draugais, sutvarkėme tą kanalizacijos šulinį, akmenį paėmėme.

Jeigu reikia, grąžinsim į vietą, bet tada reikia skulptūrai kito pjedestalo. Puteikis, jeigu jo nori, tegul įrodo, kad gali pasiimti. Sukėlė skandalą nei iš šio, nei iš to. Bet čia Puteikio talentas. Gabus vyrukas, turiu pasakyti. O kai skulptūra buvo atidengiama, pats Puteikis, pamatęs tą daiktą, manęs klausė, ar negaliu ir jų - konservatorių - Sąjūdžiui tokio padaryti.

Giedrė NORVILAITĖ