Dilema autoriui - pinigai ar garbė?

Autorinės teisės

Viena po kitos į viešumą kyla istorijos apie garsių Lietuvos autorių bylinėjimąsi su jų neturtinių teisių pažeidėjais. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) neigia, kad garbaus amžiaus menininkai vis dažniau savo kūrybą teismuose gina siekdami vien papildyti neišsipūtusią piniginę.

Agentūros teigimu, autorių pastangos yra sveikintinos, o jų principinės kovos - perspėjimas pažeidėjams, jog su menininkais reikia elgtis pagarbiau.

Kaltinamieji pažeidimais savo ruožtu tvirtina, kad autoriai tiesiog medžioja progas pasipelnyti, o juos kursto pati LATGA-A, kuriai esą taip pat "nubyra" laimėjus bylą.

Prašo atlyginti žalą

Netrukus teisme turi būti pradėtas nagrinėti kompozitoriaus Algimanto Raudonikio ir dainininkų Deivio bei Eduardo Kaniavos konfliktas. Kompozitorius kreipėsi į LATGA-A, kai abiejų dainininkų įdainuotoje kompaktinėje plokštelėje "Ave Maria" išgirdo skambant beveik perpus trumpesnį savo kūrinį "Švelnumas".

Agentūra atstovaus kompozitoriui A. Raudonikiui ginant jo neturtines teises. Bus aiškinamasi, kas šioje situacijoje turėtų atlyginti autoriui neturtinę žalą. Kokios sumos prašoma - neviešinama.

A. Raudonikis į LATGA-A kreipiasi ne pirmą kartą. Prieš 10 metų buvo panašus atvejis, kai kompozitorius kreipėsi dėl neturtinių teisių pažeidimo. Baudžiamoji byla teisme baigėsi taikos sutartimi, o du pažeidėjai kompozitoriui atlygino žalą - sumokėjo baudą.

Populiarios dainos apie pilotus "Berniukai" autoriai Teisutis Makačinas, poetas Stanislovas Bronislovas Žlibinas ir LATGA-A iš koncerno "Achemos grupė" bei viešųjų ryšių bendrovės "Komunikacijų raktas" siekia prisiteisti daugiau kaip 20 tūkst. litų už neteisėtai pasisavintą dainos melodiją ir iškraipytus žodžius. Daina skambėjo viename uždarame renginyje. Neatsiklausus autorių, renginio organizatoriai pakeitė žodžius. Pasak ieškovų, daina "Berniukai" vakarėlyje tapo "Žaliosios energijos himnu".

Agentūra teisme atstovauja ir skulptoriui Broniui Vyšniauskui, kuris apskundė Grūto parko įkūrėją Viliumą Malinauską, jog šis neatsiklausęs autoriaus jo kūrinio atvaizdą panaudojo ant saldainių pakuotės ir parko kavinės meniu viršelio. Iš Malinausko prašoma priteisti 10 tūkst. litų.

Pasipelnyti siekia pažeidėjai

Šį sąrašą dar būtų galima tęsti. Agentūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Erikos Straigytės teigimu, autorių teisių gynėjai laikosi pozicijos, jog visuomet geriau konfliktus išspręsti taikiai, tačiau tai padaryti pavyksta ne visada. Dažniausiai pažeidėjai kaltais neprisipažįsta ir ginasi "iki pamėlynavimo".

Ji taip pat pažymėjo, kad autorių teises ginantis įstatymas numato žalos atlyginimą, todėl pinigų kūrėjai reikalauja teisėtai.

E. Straigytės teigimu, susidaro klaidinga visuomenės nuomonė, esą nieko gero nesukurdami, autoriai siekia lengvų pinigų. Visuomenė besibylinėjančius kūrėjus smerkia, jie patiria didžiulį spaudimą ir turi atlaikyti laviną priekaištų.

"Bet juk teismas nustato neturtinės žalos dydį ir jei jos reikalavimas nepagrįstas - nepriteisia", - kalbėjo agentūros atstovė.

Ji tikino, jog iki šiol LATGA-A laimėjo visas tokio pobūdžio bylas, nes pažeidėjų kaltė buvo įrodyta. Dauguma atvejų nustatyta, jog būtent jie siekė pelno komerciniams tikslams naudodami kūrinius.

Pavyzdžiui, viena nekilnojamojo turto agentūra pardavinėdama žinomos kūrėjos butą viešai skelbė, kad jame gyveno garsi moteris. Šioji kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo - buto pardavėjai mokėjo baudą. Žala atlyginta ir grupei garsių skulptorių - R. Midvikiui, V. Vildžiūnui, A. Ambraziūnui, P. Matūzui ir kitiems, kurių darbus be autorių sutikimo panaudojo leidykla "Algimantas" savo naujoje knygoje.

Žinia šokiravo

Bendrovės "Komunikacijos raktas" direktorė Danguolė Mikutienė iki šiol negali atsigauti nuo patirto šoko, sužinojusi, jog T. Makačinas ir S. Žlibinas kaltina jos įmonę iškraipius dainą "Berniukai" ir reikalauja 20 tūkst. litų.

Tik iš spaudos apie mestus kaltinimus sužinojusi vadovė niekaip nesupranta, kodėl autorius ginanti LATGA-A iki šiol neatsiuntė jokio perspėjančio rašto apie padarytą pažeidimą, kaip kad privaloma tokiais atvejais.

"Autorių kūrinius renginiams ne kartą esame naudoję, visuomet atsiklausdavome. Tie patys autoriai mums ir patarė, kad jeigu jų kūrybą naudosime švietėjiškam ir nekomerciniam tikslui, kur nors uždarame vakare, tai į juos kreiptis nebūtina. Tokios sumos reikalavimas ir dar žinia apie teismą keistai atrodo. Renginys buvo labdaringas, įteikti apdovanojimai ir pelno jokio iš to neturėjome, o dabar - toks skandalas", - stebėjosi D. Mikutienė.

"Jie - lyg Vatikanas Lietuvoje"

Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas, antrus metus besibylinėjantis su LATGA-A, yra įsitikinęs, kad po garbaus amžiaus autorių reikalavimais dažnai slepiasi ir pačios agentūros tikslai.

"Mistiška agentūra, lyg koks Vatikanas Lietuvoje. Teismui jos atstovai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kur keliauja surinkti pinigai už nesaugomus Rusijos autorių kūrinius, nors mes už parke transliuojamą sovietinę muziką tūkstančius litų sumokėjome", - kraipė galvą verslininkas.

Konfliktas tarp LATGA-A ir Grūto parko prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje, kai LATGA-A pareikalavo iš Grūto parko įkūrėjo mokėti 6 proc. sovietinių kūrinių kūrėjams nuo parduotų bilietų į parką. Buvo skaičiuojama, kad per metus susidarytų maždaug 80 tūkst. litų suma. Dalį rinkliavos, kalbėjo V. Malinauskas, LATGA-A ketino pasiimti sau už administravimą.

"Daugumos sovietinių skulptūrų autorių seniai nebėra gyvų, jokių pretenzijų man net jų anūkai neturi. Teisminiai ginčai vyko dėl 11 mano parke stovinčių darbų ir tikrai nemanau, kad idėja gauti atlygį už sovietinius paminklus kilo pagyvenusiems kūrėjams. Vienas iš autorių - Konstantinas Bogdanas, sužinojęs apie bylą su agentūra, nuėjo į LATGA-A ir pareiškė nenorintis jokio atlygio iš manęs už darbą, kurį anuomet darė pagal užsakymą, o ne iš idėjos. Tuomet jam pagrasino, jog išbrauks iš narių sąrašo. K. Bogdanas pats nutraukė visus ryšius su agentūra", - pasakojo V. Malinauskas.

Nors teisiniai ginčai dar nesibaigė, Grūto parko įkūrėjas šiandien švenčia nedidelę pergalę. Praėjusį mėnesį įsigaliojusios Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos panaikino dviprasmišką nuostatą, leidusią reikalauti atlygio už jau nupirktų meno kūrinių eksponavimą. Iki šiol vadovaudamasi prieš 5 metus įsigaliojusiu įstatymu, LATGA-A rinkdavo mokesčius iš viešbučių, muziejų ir net kirpyklų už tai, kad šias viešas vietas savininkai puošdavo autoriniais darbais.

"Priklauso nuo konteksto"

Laimonas ŽIULPA, kompozitorius, grupių "Pikaso", "Mango", atlikėjų Deivio ir Geltonos dainų ir aranžuočių autorius

Į agentūrą dėl neturtinių ar turtinių autoriaus teisių pažeidimų kreiptis neteko, o ar taip daryčiau, priklauso nuo konteksto - kiek ir kaip mano kūrinys buvo iškraipytas. Nesibylinėčiau sužinojęs apie mano dainos panaudojimą labdaringame renginyje. Kita vertus, šių istorijų viešinimas yra gera drausminimo priemonė, perspėjanti, kad autoriaus atsiklausti būtina. Į mane dažnai dėl to kreipiasi renginių organizatoriai. Pavyzdžiui, ne taip seniai sutikau, jog mano daina skambėtų tarptautinėje parodoje užsienyje, pristatant Lietuvą. Tie, kam mano darbų reikėjo, net raštu paprašė sutikimo.

Gina įstatymas

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 str. nustato, kad kūrinio autorius turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Kūrinio neliečiamybė pasireiškia tuo, kad be autoriaus sutikimo negalima keisti ar kitaip iškraipyti kūrinį.

Vaida JUTKONĖ