Dienos ir nakties dalybų magija

Sakytum - neįvyko nieko nelaukto ir nepaprasto; tiesiog naktis prisivijo dieną ir žada pasikeisti su ja vietomis - dabar jau naktis bėgs priekyje, o diena ją vysis. Rudens lygiadienis gamtoje yra labai svarbi riba, kur kas svarbesnė už daugelį mūsų švenčiamų ar įsivaizduojamų švenčių. Visų pirma lygiadienio mums nereikėjo sugalvoti, nes tądien (šiemet rugsėjo 23 dieną) pusiausvyrą pažymi dangaus kūnai. Mums lygiadienis yra jau tikro rudens ženklas, o daugelis Europos tautų nuo šios astronominės žymės tik pradeda skaičiuoti rudenį.

Mūsų protėviai, neturėję jokių prietaisų tiksliam lygiadienio nustatymui, jį kažkaip atpažindavo ir švęsdavo; tą dieną lydėdavo daugybė papročių ir įvairių tautosakos perlų: nuo linkėjimų, spėjimų iki dainų ir žaidimų. Gerai, kad visa tai užrašyta, išsaugota. Ar tai išliko mumyse?... Ko gero - nelabai, nes gyvenimo tempas ir pats gyvenimas keičiasi taip sparčiai, perša mums vis naujus atradimus, kad seniems geriems dalykams gali nepakakti ne tik laiko, bet ir noro. Kad ir kaip ten būtų, lygiadienio reikšmės negalima sumenkinti, nes jis mus atveda į naują laiko skaičiavimą. Iki Kalėdų, taigi - šviesos dangun grįžimo pradžios lieka lygiai trys mėnesiai. Dalis to laiko teks rudeniui, kita - žiemai. Mes nežinome, kaip bus suskirstytas laikas, tačiau jau dabar labai norėtume išgirsti, koks bus ruduo ir net - kokia būsianti žiema.

Ar dabar galima viską sužinoti apie rudenį? Jo liko dar pora mėnesių, todėl tokį laiką aprėpti sunku. Žinome, kad rugsėjis bus labai gražus, palyginti švelnus. Gali būti, kad panašus, gana malonus bus ir spalis. O štai lapkritis... Jis dar labai toli, apie jį neįmanoma ko nors pasakyti. O apie žiemą? Gamtoje tikrai nėra tokių požymių, kurie ką nors apie ją praneštų. Mes kartais per daug paprastai galvojame apie prognozes ir manome, kad tolimus metų laikus ir jų charakterį gali pranašauti šiltojo meto augalų, vabzdžių ar paukščių reakcija, požymiai, elgsena. Tai - dar viena tautosakos rūšis...

Iš karto po lygiadienio prasideda „bobų vasara“. Apie ją dar kalbėsime po savaitės, todėl dabar tik primenu - neskubėkime, sulaukime ir švęskime, kai tam yra laikas: trys dienos prieš šventą Mykolą (rugsėjo 29-ąją) ir trys - po jo.

Ką galima surasti ir pamatyti gamtoje? Dieną - saulę, anksti ryte - žvilgančius voratinklius, vakare - kylančius rūkus. Ir - paukščius, kurie tai skrenda, tai apsistoja palesinėti, pailsėti. Tačiau ne mažiau miela dabar naktimis, kai danguje pabyra žvaigždės ir per pačią kupolo aukštumą nusidriekia Paukščių Takas. Dar smagiau naktį prie miško ar miške, kai nutyla vėjas, kai tylą trikdo tik nukritusi gilė ar riešutas, žvėries kojų užgautos šakelės šnarėjimas ir... Dabar miškai skardi nuo tauriųjų elnių maurojimo. Jų balsai nesulyginami su niekuo - stiprūs, kupini jėgos, aistros ir kitų žvėries vestuvių nuotaikas atspindinčių garsų. Elniai rujos neilgai, todėl skubėkite klausytis jų koncertų.

Po lygiadienio ruduo jau kitoks - daug gražesnis, spalvotas. Tikrai nelikite namuose, skubėkite jį pamatyti. Ir išgirsti, pajausti visus jo garsus, kvapus ir aromatus.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"