Dėmesio: savaitės kiaulystė

Sutikdami 2007-uosius, daugelis vieni kitiems linkėjome ne tik įprastų dalykų, bet ir kad niekas nepakištų kiaulės. Mat šie metai pagal Rytų horoskopą bus kiaulės metai, o lietuviams šis gyvulys ir viskas, kad su juo susiję, taip artima...

Deja, kad ir kokie nuoširdūs tie linkėjimai buvo, apsieiti be didesnių ar mažesnių kiaulysčių nepavyksta. Štai vien jau pirmosiomis metų dienomis sužinojome, kad liekame be jūros plaunamų paplūdimių, be Dramos teatro, kad Klaipėdą pamažu palieka stambus investuotojas ir t.t.

Todėl "Vakarų ekspresas" nusprendė nuo šiol kas savaitę fiksuoti didžiausias kiaulystes, jų "autorius" ir nukentėjusiuosius. Tam, kad jų būtų kuo mažiau...

Kiaulės metai

G. Pranckūnas: "Teatro uždarymas - ne tik savaitės, bet metų ar net kelių dešimtmečių kiaulystė"

Savaitės kiaulystė: teatras liko be "kūno"

Klaipėdos dramos teatro uždarymą rekonstrukcijai jo vadovas Gediminas Pranckūnas vadina ne tik savaitės, bet metų ar net kelių dešimtmečių kiaulyste.

Klaipėdiečiai, netenkantys galimybės žiūrėti spektaklių mėgstamame teatre, be abejonės norėtų žinoti, kas pakišo tokią kiaulę?

Kiaulystės "autoriai" - daugiau kaip prieš du dešimtmečius teatro rekonstrukcijos projektą rengę architektas Saulius Manomaitis ir konstruktorius Jurijus Bachitovas.

Tai jų kaltė, kad statant teatro priestatą buvo blogai pakloti pamatai. Kadangi teatras pastatytas ant Danės senvagės, ant slenkančio grunto, jau po metų jo pamatas pradėjo sėsti, išlinko stogas. Vėliau pradėjo skilinėti sienos. Buvo padaryta ir daugiau konstrukcinių klaidų. Pavyzdžiui, mažoji salė, kuri sukdavosi, neturėjo atraminės sijos centre. Teatro pastato būklės tyrimą metus laiko vykdę specialistai mums surašė 100 puslapių dydžio romaną apie buvusių rekonstrukcijų ir remontų klaidas bei pasekmes - avarinę būklę.

Žinojome, kad teatrą reikės iš esmės rekonstruoti, nes dabar net 25 m/s vėjas gali nunešti stogą virš mažosios salės ir išgriauti kitas pastato konstrukcijas. Tačiau negalvojome, kad teks evakuotis taip skubiai. Galvojome dar ištempsime iki pavasario, iki sezono pabaigos.

Dauguma Klaipėdos dramos teatro darbuotojų teatrą vadina savo antraisiais namais. Kaip jie reagavo į žinią, jog nuo vasario 1-osios jie tų namų neteks ir bus priversti keliauti iš vietos į vietą?

Naujiena visus iš pradžių prislėgė, tačiau vėliau labai sutelkė. Nežinia, kur ir kaip teks repetuoti bei vaidinti ateityje, aktorius paskatino labai intensyviam darbui dabar. Žinia, iki šio mėnesio pabaigos teatre dar vyks spektakliai.

Šiuo metu teatre vyksta trijų naujų spektaklių repeticijos, kuriose užimti beveik visi aktoriai. Taigi verkti nėra kada ir nėra kam. Režisierius Oskaras Koršunovas atsisakė visų savo teatro gastrolių ir atvyko į Klaipėdą užbaigti Augusto Strinbergo pastatymo "Kelionė į Damaską", mūsų teatro jaunosios kartos režisierius Darius Rabašauskas repetuoja Vytauto V. Landsbergio pjesę "Angelų pasakos", aktorius Kęstutis Macijauskas režisuoja Kazio Sajos pjesę "Žemaičių stiprybė".

Šį sezoną suplanuoti dar du nauji pastatymai. Vasarį režisierius Gytis Padegimas pradės naujos anglų pjesės "Mei" repeticijas, o kovą Kostas Smoriginas turėtų pradėti statyti M. Gavrano pjesę "Viskas apie vyrus".

Deje, kol kas negalime pasakyti, kur vyks premjeros.

Aktoriai - emocionalios asmenybės. Kaip jie jaučiasi prieš permainas, ką kalba?

Mūsų teatro kūnas silpnas, bet dvasia - stipri. Nė vienas žmogus iš teatro nepabėgo nei per gaisrus, nei per potvynį, nei per žemės drebėjimą. Ir dabar nė vienas nesitraukia, kantriai tyli visi.

Žinoma, kad visiems liūdna išsikelti. Ypač vyresnės kartos aktoriams. Teatro laukia ne tik rekonstrukcija, bet ir reorganizacija. Ateitis priklauso jaunimui. Šiemet į kolektyvą turi įsilieti jauni aktoriai. Aš nežinau, ar jie pakeis pensinio amžiaus aktorius, dirbsiančius pagal kūrybines sutartis, ar bus didinamas etatų skaičius. Aš nenoriu nieko atleisti, kad tik visiems sveikatos užtektų.

Klajūno dalia - nelengva. Tą puikiai prisimena vyresnieji aktoriai, kuriems teko gastroliuoti sunkiais pokario laikais, prisimena ir pirmosios Povilo Gaidžio laidos aktoriai, atėję į teatrą tada, kai prasidėjo jo rekonstrukcija. Visiems teko septynerius metus vaidinti Muzikiniame teatre. Gali būti, kad ir dabar teks.

Pirmadienį eisiu dėl to tartis su teatro vadove. Trečiadienį atvyks Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas įvertinti Klaipėdos savivaldybės, apskrities administracijų pasiūlytus variantus, kur persikelti.

Kaip jūs pats jaučiatės? Dėl ko galvą šiuo metu labiausiai skauda?

Oi, neklausk. Nė naktį užmigti negaliu, viską vienu metu reikia spręsti. Persikraustymas - ne vieno mėnesio darbas. Kaip iš 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto persikelti bent į 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpas? Kur dėti teatre esančius meno kūrinius, archyvus... Svarbiausia, kur rasti bent dvi aikšteles repeticijoms. Kūrybinis procesas sustoti negali.

Jurga PETRONYTĖ