Dauguma lietuvių nedarė nieko, kad šildymui išleistų mažiau

80,5 proc. lietuvių nedarė nieko, kad šildymui išleistų mažiau. Kone pusė žmonių, paklausti ką mano apie Vyriausybės parengtą renovavimo programą, tvirtino biją įsipareigojimų bankams, dar beveik trečdalis teigė apie ją nedaug ką girdėję.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" portalo delfi.lt užsakyto tyrimo duomenimis, po maždaug 7 proc. gyventojų pradėjo diskusijas dėl renovacijos arba šiek tiek apšiltino būstą, 2,6 proc. visiškai apšiltino namus, 0,4 proc. pasirinko taupesnį būstą.

Tyrimo duomenimis, būstą visiškai ar iš dalies dažniau apšildė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių ir aukštesnių pajamų, 45-55 m. respondentai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė pradėję diskusijas dėl daugiabučio atnaujinimo.

Tuo metu paklausti, ką mano apie Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą, maždaug 45 proc. pripažino ją vertinantys greičiau arba visiškai nepalankiai, trečdalis gyventojų mano, kad žmonėms užkraunama per daug finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik 28 proc. respondentų pripažino apie programą girdėję nedaug arba visiškai jos nežiną.

Pasak daugiabučių namų savininkų bendrijas vienijančios asociacijos "Būsto rūmai" teisininko Algirdo Glodenio, lietuviai yra nepatiklūs ir iki šiol dar nėra įsisąmoninę, kad daugiabutis, kuriame gyvena, priklauso jiems, o ne kam nors kitam.

"Reikia pripažinti, kad žmonės yra apsileidę ir nesirūpina savo nuosavybe. Visuomenėje tvyro nepatiklumo atmosfera, manoma, kad kalbama netiesa, negali būti taip, kaip sakoma. Žmonės dar nėra įsisąmoninę, kad būstas yra jų nuosavybė, jie vis dar tikisi, kad koks nors dėdė ateis ir padarys. Toks mąstymas yra likęs nuo sovietmečio", - sakė jis.