Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenori euro

Daugiau nei pusė šalies gyventojų nenorėtų, kad lietuviškąją valiutą - litus - pakeistų eurai.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 3-11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 57 proc. apklaustųjų nepritaria Lietuvos valdžios siekiui ateityje vietoj lito įvesti eurą - 23 proc. respondentų tam nepritaria ir 34 proc. greičiau nepritaria.

Trečdalis - 32 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių euro įvedimui pritartų - 6 proc. pritaria ir 26 proc. greičiau pritaria.

Kas dešimtas - 11 proc. - respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Euro įvedimą palankiai vertintų tik viena gyventojų grupė - jaunimas iki 30 metų. 54 proc. jų palankiai atsiliepė apie galimybę Lietuvoje pereiti prie euro.

Santykinai palankiau už kitus euro įvedimą vertino respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai ir namų šeimininkės, respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis - per 2500 litų.

Pesimistiškai euro atžvilgiu nusiteikę ir jo įvedimui nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai ir bedarbiai, lenkų tautybės gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios - iki 1500 litų.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė siekti, kad 2015 m. Lietuva prisijungtų prie euro zonos.

"Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą - 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo", - tuomet kalbėjo Ministras Pirmininkas.

A. Butkevičiaus teigimu, komisija stebės, ar nenutolstama nuo Mastrichto kriterijų. Siekiant sumažinti infliaciją, prievartinių priemonių imamasi nebus.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko, nesinorėtų pakartoti 2006 m. scenarijaus, kai Lietuvai sklandžiai į euro zoną įsilieti nepavyko.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipė dėmesį, jog valstybės skolos kriterijų Lietuva atitinka su labai didele atsarga, o viešųjų finansų deficito punktas bus patenkintas, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės drausmės pagal tai įtvirtinantį įstatymą.

Tą pačią dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui.

"Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas. Kol kas nei plano, nei laiko negirdžiu ir nematau", - žurnalistams sakė Prezidentė.