Darbuotojus ir darbdavius skiria tylos siena

Apklausos metu paaiškėjo, kad 36 proc. samdomųjų darbuotojų nurodė, jog jų darbovietėje nevyksta nuolatiniai darbdavio ir darbuotojų atstovų susitikimai, kurių metu galima aptarti darbo sąlygas ir tvarką, o 64 proc. teigė, kad tokie susirinkimai vyksta.

„Galima teigti, kad nuolatinių susitikimų rengiamas Lietuvoje yra santykinai dažnas reiškinys, nes „Europos socialinio tyrimo“ apklausoje dalyvavusių Europos šalių vidurkis – 55 proc. Darbdavio ir darbuotojų atstovų susitikimų rengimas dažniausiai vyksta Lietuvos valstybinėse įmonėse, viešojo sektoriaus, pavyzdžiui, švietimo ar sveikatos priežiūros institucijose. Taip pat tokie susitikimai rengiami daugiau nei pusėje privačių įmonių, kuriose dirba apklaustieji respondentai.

Taigi privačiame sektoriuje reguliarūs darbdavio ir darbuotojų atstovų susitikimai dėl darbo tvarkos nustatymo vyksta rečiau, o tai, žinoma, nėra gerai vertinant iš samdomųjų darbuotojų perspektyvos“, – tyrimo duomenis komentuoja Kauno technologijos universitetas (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Giedrius Žvaliauskas.

Apklausos duomenimis, susitikimai nevyko 25 proc. valstybinių įmonių, 32 proc. viešojo sektoriaus bendrovėse ir 42 proc. privačių įmonių.

Dirbantieji mano, kad susitikimai įmonėje gali būti reikšmingi tada, jei jų metu yra priimami sprendimai dėl darbo sąlygų ir tvarkos: 10 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų nuomone tokie aptarimai turi nedidelę arba jokios įtakos darbo sąlygų ir tvarkos nustatymui, 52 proc. atsakė, kad susitikimai turi šiek tiek įtakos, o 38 proc. mano, kad susitikimai su darbdaviais turi didelę įtaką.

„Vadinasi, vertinant dirbančiųjų nuomonę tokių sutikimų rengimas gali būti traktuojamas, kaip svarbus instrumentas, leidžiantis turėti tiesioginę įtaką darbuotojų darbo sąlygų ir tvarkos nustatymui, nes 38 proc. respondentų mano, kad tokie susitikimai darbovietėje turi santykinai reikšmingą įtaką“, – sako G. Žvaliauskas.

Pasak jo, palyginti su kitomis „Europos socialinio tyrimo“ apklausoje dalyvavusiomis šalimis, Lietuva pagal šį kriterijų yra vidutiniokė, nes likusių 26 Europos šalių rezultatų vidurkis dėl susirinkimų svarbos buvo beveik toks pat – 37 proc.

„Pagal kriterijų, kad susirinkimai turi įtaką darbuotojų darbo sąlygų ir tvarkos nustatymui, Lietuva patenka tarp Vokietijos ir Graikijos“, – pastebi G. Žvaliauskas.