Darbštus ir tinginiui privalės uždirbti

Seime vėl atsirado iniciatyva įteisinti progresinius mokesčius. Antradienį Parlamentas atmetė vieną su tuo susijusį socialdemokratų pateiktą projektą ir iškart socialdemokratai užregistravo kitokį, bet labai panašų pasiūlymą. Tarp atkakliausiųjų yra Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, prisidėjęs prie abiejų pataisų kūrimo. Jo nuomone, jei žmogus gauna daugiau, tegu ir dvigubai daugiau dirbdamas už kitus, tai turi ir didesnį procentą savo pajamų atiduoti valstybei, nors ir taip nuo didesnės algos sumokami didesni mokesčiai.

Šiuo metu visi gyventojai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Kuo alga didesnė, tuo sumokami didesni mokesčiai. Tačiau politikams atrodo, kad daugiau uždirbantis turi dar ir didesnį procentą algos skirti valstybei. Ir nesvarbu, kad gal jis augina kelis vaikus ir dar turi pasiėmęs banko paskolą būstui įsigyti, o mažiau uždirbantis gyvena vienas ir nuosavame būste. Nesvarbu, kad gal vienas dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro keliuose darbuose ir nemato šeimos, o kitas po 8 valandų darbo dienos drybso ant sofos ir žiūri televizorių arba iš viso dirba puse etato. Taip politikai įsivaizduoja socialinį teisingumą.

- Anksčiau socialdemokratai kalbėjo, kad progresiniai mokesčiai būtų naudingi mažiausiai uždirbantiems žmonėms, tačiau pagal abu projektus, kuriuos jūs teikėte, jiems paliekamas 15 proc. tarifas. Tai kam pataisos būtų naudingos? - „Respublika“ klausė aktyvaus progresinių mokesčių šalininko Algirdo SYSO.

- Daug kas daro klaidingą išvadą, kad siūlome nulinį tarifą mažoms pajamoms. Mažiausias tarifas būtų 15 proc. Toks mokestis būtų mokamas nuo pajamų, kurios yra iki tam tikros ribos. Didesni tarifai būtų taikomi tik pajamoms, viršijančioms tam tikrą ribą. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 5 tūkst. litų, nuo 4 tūkst. būtų skaičiuojami 15 proc. ir tik nuo likusio tūkstančio - 25 proc. Taip yra Vakaruose, taip siūlome ir mes. O apie mažesnį nei 15 proc. tarifą negali būti ir kalbos, nes biudžeto ir taip nesurenkame. Tačiau didesnes pajamas apmokestinti labiau naudinga, nes bus daugiau surenkama į biudžetą. Mažinant mokestį nukentėtų kitos sritys. Nereikia daryti išlygų niekam, nes tada atsirastų galimybė apgaudinėti, slėpti pajamas, jas skaidyti. Tas pats buvo su nekilnojamuoju mokesčiu, kai jis apmokestintas tik nuo tam tikros ribos. Turtas liko, bet jis buvo išskaidytas, todėl mokestis nesurinktas.

- Jūs siūlote vienokius projektus, liberaldemokratai - kitokius. Koalicijoje sutarimo tuo klausimu nėra? 

- Prieš koalicijos sudarymą derindami programą sutarėme tik dėl to, kad progresiniai mokesčiai bus. Kokie - turėjo nustatyti Vyriausybės sudaryta darbo grupė, o ji progresinių mokesčių iš viso nepasiūlė. Šitoje vietoje nesusikalbėjimo būta.

- Gal domėjotės, kokie gyventojų pajamų mokesčiai kitose šalyse?

- Senosiose demokratinėse Vakarų valstybėse visose yra progresiniai mokesčiai. Nėra tik Slovakijoje, Baltijos šalyse ir tokiose valstybėse kaip Kirgizija, Uzbekija ir panašiai. O dydis visur skirtingas. Ponas aktorius Žeraras Depardjė (Gerard Depardieu) nusprendė apsigyventi Rusijoje, kur nėra progresinių mokesčių, nes Prancūzijoje įvedė 85 proc. mokestį pajamoms, viršijančioms 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Taip prancūzai įvedė solidarumą. Na, vienas milijonierius pabėgo, tačiau kiti moka mokesčius ir nedaro jokios problemos. Žino, kad visiems reikia gyventi Prancūzijoje, o ne Samaros srityje.

- Tačiau ir Lietuvoje jau yra progresija: per neapmokestinamą pajamų dydį, mažiau uždirbantiems mokant pašalpas, kompensuojant dalį komunalinių išlaidų ir t.t.

- Progresija yra, bet ji - juokinga, labai maža.

- Ar įvedus progresinius mokesčius nebus skatinamas dalies algos mokėjimas vokeliuose? Nebus taip, kad žmogus, uždirbantis daugiau kaip 4 tūkst. litų, prašys oficialiai algą mokėti iki 4 tūkst. litų, o likusią dalį - vokelyje?

- Čia bus Valstybinės mokesčių inspekcijos darbas sužiūrėti. Juk kitur yra ir didesni mokesčiai, ir niekas dėl to nesiskundžia. O ir lietuviai ar važiuoja dirbti į Rusiją ir Baltarusiją, kur nėra progresinių mokesčių? Ne. Jie važiuoja į Norvegiją, nors ten aukščiausias tarifas yra 60 proc., į Airiją, kur yra 40 proc. Vienas kitas nesąžiningas gal atsiras, tačiau tam yra mokesčių inspektoriai.

- Yra žmonių, kurie atidirba 8 valandas ir grįžta namo žiūrėti serialų, o kiti po darbo dar uždarbiauja, norėdami daugiau uždirbti, neturi laiko pabūti su šeima. Ar sąžininga pastaruosius vien už jų darbštumą apdėti didesniais mokesčiais? Nekalbu apie milijonierius, o apie tuos, kuriems didesnės pajamos būtinos, kad bankas jų neišmestų į gatvę.

- Palaukite. Bet jei žmogus daugiau uždirba - daugiau ir susikuria. Tas, kas daugiau uždirba - daugiau sumoka, bet jis daugiau pamato, daugiau gauna, daugiau gali sau leisti, todėl gali ir daugiau susimokėti.

- Ką jis pamato? Kalną darbų. Bet nemato šeimos. Koks tikslas uždirbti daugiau, nes vis tiek valstybė nusavins?

- O kodėl tada iš Lietuvos bėga žmonės, jei dabartinė mokesčių sistema tokia gera? Bėga ten, kur yra progresiniai mokesčiai.

- Bet galbūt žmogus nori uždirbti daugiau, nes turi daug vaikų, yra pasiėmęs paskolą būstui įsigyti, samdo auklę, nes, pavyzdžiui, Vilniuje trūksta vaikų darželių. O kitas, kad ir uždirba mažiau, gal gyvena vienas nuosavame bute ir visą algą išleidžia savo reikmėms. Kodėl antrasis tada mokės mažesnius mokesčius? Kur čia socialinis teisingumas?

- O tai paskola ar paimta ne savo reikmėms? Savo. Jei jam labiau rūpėjo paskola, tai ją ir pasiėmė. O darželių todėl ir trūksta, kad trūksta pinigėlių. Nėra progresinių mokesčių, todėl nėra už ką tuos darželius statyti.

- O kaip be paskolos neturint santaupų įsigyti būstą, kad paskui nebūtų būtina drebėti dėl išaugusių mokesčių valstybei?

- Dirbantis, sveikas, pasiturintis turi mokėti daugiau ir išlaikyti tuos, kurie yra seni, ligoti. Jei kiekvienas rūpinsis tik savimi, tai iš valstybės nieko nebus.

- Bet ar nepersistengiama, kai, tarkim, tūkstantį litų uždirbantis žmogus gyvena geriau nei uždirbantis keliais šimtais litų daugiau, nes pirmajam ir visokios pašalpos mokamos, ir kompensacijos už šildymą, ir taikomos visokios lengvatos, o antram, vos peržengusiam valstybės nustatytą pajamų ribą, - nieko? Juk dabartinė sistema skatina nedirbti.

- Ne, ne. Tam ir griežtinama tvarka, tam ir yra socialiniai darbuotojai, kad žiūrėtų, ar žmogus sąžiningai gauna išmokas. Tai ne mano sugalvota. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė laiduoja tam tikras išmokas, kai jie yra bedarbiai, kai jie yra nelaimių ištikti. Todėl jei žmogus gauna mažas pajamas - jam reikia padėti. Aišku, dalis yra tinginių ir nori gyventi kitų sąskaita. Tačiau mes neturime orientuotis į juos.

Nesuprantu tų, kurie pasisako prieš progresinius mokesčius. Juk nemirėme badu, kai visi mokėjome 33 proc. gyventojų pajamų mokestį. Nebuvo jokios problemos. Padarėme 15 proc., plius 6 proc. sveikatos draudimui. Išėjo 21 proc. Ir išėjo vienodas mokestis visiems. Tai argi negali tie, kurie gauna didesnes pajamas, grįžti prie senesnio tarifo? Gali.

- Tačiau kodėl nenorite atsižvelgti į aplinkybes? Gal jų pajamos didesnės, bet ir būtinosios išlaidos, tokios kaip banko paskola, daug didesnės ir maistui lieka net mažiau, nei turi mažiau uždirbantis?

- Čia tik detalės. Kai darai išlygas, visada padaromos landos. Be to, jei mes norime remti jaunas šeimas, tai nereikia joms daryti išimčių dėl mokesčių, o reikia teikti lengvatines paskolas būstui įsigyti, valstybė turi statyti vaikų darželius ir t.t. Taip reikia remti, o ne per mokesčių sistemą.

• Grupė socialdemokratų šią savaitę pateikė projektą, kuriuo siūlo, kad metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 25 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu. Šiuo metu galioja 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
• Antradienį Seimas pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti dar 2011 metais socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus su kolegomis parengtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta metinių pajamų dalį, neviršijančią 48 tūkst. litų, apmokestinti 15 proc. tarifu, pajamų dalį, viršijančią 48 tūkst. litų, bet neviršijančią 120 tūkst. litų, - 33 proc. tarifu, pajamų dalį, viršijančią 120 tūkst. litų, - 40 proc. tarifu.
• Progresinius mokesčius prastūminėja ir liberaldemokratai. Jų registruotame projekte numatyta, kad pajamų mokesčio tarifas mėnesinių pajamų daliai iki 1250 litų - 5 proc., mėnesinių pajamų daliai nuo 1251 lito iki 8000 litų - 20 proc., mėnesinių pajamų daliai, viršijančiai 8001 litą, - 35 proc.

Būta pasaulyje ir yra keistesnių mokesčių nei progresiniai

• Rusijoje, Kinijoje, Indijoje skirtingu laiku yra buvęs druskos mokestis. Ir kiekvienąsyk sukeldavo maištus ir sukilimus.
• Mokestis už šešėlį įvestas Venecijoje 1993 metais. Jį privalo mokėti gatvės restoranėlių, kavinukių ir parduotuvių savininkai - tie, kurie naudojasi skėčiais apsisaugoti nuo svilinančios saulės.
• Venecijiečiai 1999-aisiais įvedė dar vieną keistą mokestį - abonementus už visuomeninių tualetų lankymą - savaitei, mėnesiui, metams, trejiems.
• Kiekvienas vokietis, kurio asmeninėje mokesčių kortoje įrašytos raidės RK (reiškia - „Romos katalikas“), privalo dalį mokesčio atiduoti bažnyčiai. Vokietijos teismas patvirtino dvasininkų teisę atskirti parapijiečius nuo Bažnyčios už bažnytinės dešimtinės nesumokėjimą.
• Šunų mokestis yra ir Lietuvoje, vienodas visiems keturkojams. Bet štai Švedijoje šio mokesčio dydis priklauso nuo šuns ūgio. Norvegijoje - nuo ilgio. Todėl švedai dažniau augina žemučius taksus, o norvegai gali sau leisti ilgakojus, bet... beuodegius.
• 2008 metais estai itin pasižymėjo kovodami su klimato atšilimu ir apmokestino karvių augintojus už tai, kad jos gadina orą. Ateis ir kiaulių, arklių ir kitų naminių gyvūnų eilė. Tik kas mokės už laukinius? Pvz. šeškus.
• Ir pačioje Lietuvoje nepaliūdėsi. Klaipėdos valdžia, pastebėjus, kad bendrojoje kanalizacijoje lietaus vanduo perkrauna valymo sistemas, paskelbė apie lietaus mokesčio įvedimą - nuotekų sistemų rekonstravimui.
• O vaikystėje visi gi juokdavosi iš Džanio Rodario (Gianni Rodari) „Čipolino nuotykių“, kai Citrina įvedė neįtikėtinus lietaus, griaustinio, krušos ir oro mokesčius.