Dailės studijos Klaipėdos universitete tarp idėjos ir realybės.

Klaipėdos universiteto Senatas spalio mėnesį vykusio posėdžio metu išrinko ne tik naują rektorių, bet ir patvirtino pluoštą programų, tarp kurių buvo ir dailės katedros steigimo Menų fakultete projektas. Šiuo metu Vaizduojamųjų menų katedros programą analizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Iki pavasario jis įvertins Klaipėdos universiteto pasirengimą įkurti tokią katedrą, jos galimybes, perspektyvas ir kt. Jei programa bus patvirtinta, galbūt jau 2003-2004 metais abiturientai Klaipėdos Alma Mater bus priimami į dailės specialybę.
"Vakarų ekspresas" pabandė išsiaiškinti, kokią dailės studijų viziją mūsų mieste įsivaizduoja akademinės ir meninės visuomenės atstovai.

Dailės balaganas tarp dviejų polių

Klaipėdos universiteto docentas, tapytojas, dailės katedros steigimo iniciatorius Linas Julijus Jankus: "Meninis gyvenimas Klaipėdoje natūraliai susiskirstęs į du gan aiškius polius. Viename poliuje - dailininkai, atvykę čia prieš dvidešimt-trisdešimt metų ir tapę senbuviais. Jų dėka čia kūrėsi dailės mokyklos, aktyvėjo meninis gyvenimas. Globojami tuometinio miesto vadovo, įsikūrę gerose dirbtuvėse, gaudami Dailės kombinate daug darbo, jie ilgus metus buvo patenkinti būviu. Susiformavo vietiniai, klaipėdietiški, gyvi klasikai - romūs ir stabilūs, lyg Melnragės paplūdimys. Žiūriu aš į jų kūrybą - rimta, solidu, nieko naujo, gyvybės, dvasios virpėjimo nėra.
Kitame poliuje - menininkai, ne taip seniai į uostamiestį atvykę iš kitur ar jau spėję baigti vietines meno mokyklas, kurios čia egzistavo - Vilniaus dailės akademijos Vizualinio dizaino katedrą, Telšių dailės technikumą, kuris dabar jau aukštoji - bakalaurinė mokykla, A. Ilginio studiją.
Jų parodose, vernisažuose - estetiškai skoningi, rodantys ramią ar aštrią spalvų kultūrą įvairūs klijuoti šiaudukai, popieriaus skiautelės, tapybos darbai, įrėminti kelnių diržu... Spaustuvinės volelės čia daro stebuklus, piešinukai, karpinukai, netradicinė grafika, sagutės, butaforija. Menas čia - lyg smagus užsiėmimas, lyg įdomus laiko praleidimas. Atskiri autoriai ir šitame balagane išlieka autentiški. Bet visuma labiau primena rankų darbelių pamokas", - dėstė savo įspūdžius menininkas.
Pasak L. J. Jankaus, nėra Klaipėdoje jaunų, įdomių ir profesionalių dailininkų, pajėgių sudrumsti nusistovėjusį vandenį. A. Žalio erai pasibaigus, nauji dailininkai į uostamiestį neatvyksta. O Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione dailės mokyklas, gimnazijas baigę gabūs vaikai išvyksta studijuoti į kitus miestus, nes mūsų mieste dailė, anot pašnekovo, "kaip podukra glaudžiasi Pedagoginiame fakultete, dusdama vaikų dailės metodikose, dailės specialybei gaudama minimalų kreditų skaičių ir tuo atžvilgiu pirmaujanti tarp aukštųjų mokyklų".

Išlaisvinti "podukrą"

Pats dėstydamas būsimosioms dailės mokytojoms, L. J. Jankus parengė pradinę dailės specialybės studijų programą Klaipėdos universiteto Menų fakultetui.
"Rengdamas šią programą vadovavausi Vilniaus dailės akademijos docento, filosofijos mokslų daktaro Gyčio Leopoldo Vaitkūno metodika. Pagal ją studijų ašis būtų tapyba, tačiau studentai mokytųsi ir grafikos, skulptūros, dailės istorijos, vadybos, menotyros. Dauguma dėstytojų būtų klaipėdiečiai dailininkai. Kai kuriuos specialistus universitetas kviestų iš Vilniaus. Į programą įtrauktos ir pedagogikos, psichologijos disciplinos, kad savo srities profesionalai galėtų perduoti žinias, ugdyti jaunus menininkus Dailės mokykloje, E. Balsio menų gimnazijoje", - trumpai apibūdino dailės studijų programą L. J. Jankus.

Griebimasis šiaudo

L. J. Jankaus paminėtą jaunų dailininkų stygiaus problemą akcentavo ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, tapytojas Algimantas Jusionis.
"Mieste trūksta jaunų dailininkų. Ši problema jau seniai egzistuoja. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriui priklausančių dailininkų sąraše - vieni pensininkai. Aš, mano bendraamžiai buvome jaunoji karta. O mums jau tuoj 50 metų.
Jaunimo galėtų būti. Klaipėdoje yra E. Balsio menų gimnazija, Vaikų dailės mokykla. Tačiau jose besimokantieji išvyksta studijuoti į Vilniaus dailės akademiją. Sostinėje jauni žmonės susituokia ir dažniausiai pasilieka. Ką bekalbėt apie tai, kad tėvams daug brangiau kainuoja atžalų studijos svetimame mieste nei savame. Tiesa, Klaipėdoje yra Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra, tačiau ji ruošia dizainerius. Taigi vaizduojamųjų menų spragos neužpildo.
Problema, žinoma, gali būti, ar klaipėdiečiai rinksis jauną Klaipėdos universiteto dailės fakultetą, ar geriau važiuos studijuoti į jau pripažinimą pelniusią Vilniaus dailės akademiją. Kuo didesniame centre aukštoji mokykla - tuo geresnis bendras kultūrinis fonas. Be to, akademija yra akademija. Todėl būtų geriau, jei Vaizduojamųjų menų katedra atsirastų šalia Dizaino katedros. Kurti dailės fakultetą prie universiteto - nėra geriausias variantas, bet skęstantysis ir šapo griebiasi. O universitetas, kuris plečia humanitarinių dalykų spektrą, kelia savo reitingus", - išdėstė savo poziciją dėl dailės studijų Klaipėdos universitete A. Jusionis.

VDA+KU?

Ar įmanomas dviejų skirtingų aukštųjų mokyklų - Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos universiteto katedrų sujungimas arba bent jau bendradarbiavimas?
Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas "Vakarų ekspresą" patikino, kad klasikinės dailės studijos turėtų atsirasti Menų fakultete šalia muzikos, šokio ir teatro.
"Šiuo metu Dailės akademija dailės studijų srityje yra monopolistė. Manome, kad tai nėra gerai. Klaipėda - pakankamai didelis miestas, aplink ją - didelis regionas, kuriame yra daug žinomų dailininkų. Jie gali ne tik kurti, bet ir dėstyti. Ko trūks - pasikviesime", - sakė studijų prorektorius, užsimindamas, esą su VDA Vizualinio dizaino katedra buvo kalbėta, kad šioji būtų prijungta prie Klaipėdos universiteto, tačiau šis projektas nepavyko.
Tuo tarpu VDA Vizualinio dizaino katedros vedėjas G. Kasputis išreiškė savo samprotavimus, kad dailininkus turi rengti Dailės akademija. "Gali būti ir kita mokykla, tačiau, abejoju, ar ji nerengtų antrarūšių specialistų. Akademija yra akademija. Joje savos nuostatos, savitas požiūris, net viską svarstančio ir sprendžiančio Senato nariai joje yra dailininkai, o Klaipėdos universiteto Senate nebūtų net dailės atstovo".
Apie VDA ir KU jėgų suvienijimą G. Kasputis sakė: "Tai priklausys nuo to, kokie žmonės susės ir kalbės. Jei tik atsiras konfrontacija, trintis, nebus bendraminčių - gerų rezultatų tikėtis sunku. Žinoma, būtų geriau, jei jungtume jėgas. Tada jau būtų trys katedros, gal net nedidelis dailės fakultetukas, kuriame būtų rengiami vaizduojamos dailės specialistai, dizaineriai, gal net architektai. Pirmiausia turi atsirasti dailės katedra Klaipėdos universitete, o tada jau žiūrėsime, kaip bendradarbiauti, padėti vieni kitiems".

Nėra darbo vietų

"Vakarų ekspreso" pakalbinti Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petrulis, E. Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dailės skyriui Jūratė Kavaliauskienė ir Klaipėdos vaikų dailės mokyklos direktorius Rimas Tunaitis pritarė Dailės katedros steigimui Klaipėdos universiteto Menų fakultete, pripažindami, jog menininkų niekada nebus per daug, tačiau nerimavo, ar uostamiesčio Alma Mater užtikrins aukštą dailės studijų kokybę, ar jauni meno specialistai atras darbo negailestingoje šių dienų rinkoje.
Mindaugas Petrulis: "Abejoju, kad Klaipėdoje baigę meno studijas, jauni dailininkai čia ir pasiliks. Šiais laikais, kai sienos atviros, visi stengiasi ištrūkti ne tik į Vilnių, bet ir į pasaulines kultūros sostines. Juk dažnai ne paskaitos, o kultūrinė terpė, kurioje būna jaunas menininkas, turi didesnę įtaką besiformuojančiai asmenybei.
Vilniaus dailės akademijoje, Kaune, Telšiuose parengiama tikrai nemažai meno specialistų. O ką jie daro? Ar nebus taip, kad bus sunaudotos lėšos, o žmonės vėliau užsiims visai kita veikla".
Jūratė Kavaliauskienė: "Galvojant apie ateitį, manau, kad prasminga būtų kurti tokią katedrą Klaipėdos universitete. Tačiau viską reikia labai gerai paskaičiuoti, išanalizuoti esamą situaciją, kad nebūtų ruošiami bedarbiai. Idėja graži.
Tačiau dabar E. Balsio menų gimnazijoje dirba brandaus amžiaus mokytojai, baigę Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija) arba Talino dailės institutą. Iki pensijos jie dirbs dar 10 ir daugiau metų. Taigi artimiausiu metu neatrodo, kad iškiltų problema dėl kadrų".
Rimas Tunaitis: "Meno specialistų niekuomet nebūna per daug, bet nebūna ir per mažai. Vaikų dailės mokykloje šiuo metu dirba dauguma jau solidaus amžiaus žmonių. Tiesa, jog ateityje juos turės kas nors pakeisti.
Sunku pasakyti, kur mūsų vaikai, baigę Dailės mokyklą, stos studijuoti. Vieni paskaičiuoja, kad pigiau mokytis Klaipėdoje, Telšiuose. Kiti nori į sostinę, toliau nuo tėvų. Iš principo, jei valstybė leidžia, pinigų tokios katedros steigimui yra - tai tegu ji kuriasi".

"Tampame technokratai"

Klaipėdos universiteto studijų prorektoriaus V. Laurėno pasiteiravome, kokios dailės pedagogikos absolventų perspektyvos, jei baigusieji klasikinės dailės studijas Menų fakultete taip pat galės dirbti pedagoginį darbą ir ar pastarieji išsilaikys konkurencinėje kovoje dėl darbo šalia baigusiųjų Vilniaus dailės akademiją.
"Pedagogikos fakultete rengiami mokytojai, mokantys piešti, ne dailininkai. Todėl specialybės nesidubliuos. Kokia ateitis laukia menininkų? Menas - tam tikros grupės žmonių gyvenimo būdas. Menininko darbas - kūryba. Ar universitetas neturėtų to skatinti? Ar jums neatrodo, kad mes visi tampame technokratai? Rinkai reikia ekonomistų, vadybininkų, teisininkų. Ar tai reiškia, kad humanitariniai mokslai jau nereikalingi? Argi praradome meno, grožio poreikį? Jei taip - tai universiteto paskirtis - sukurti tokį poreikį", - sakė V. Laurėnas.