Naujos informacijos pasirodymas sutampa su debatų Europos Parlamente pradžia – šią savaitę Parlamentas diskutuos ir balsuos dėl ataskaitos apie Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir Lietuvos, dalyvavimą CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje.
Manoma, kad slaptas CŽV kalinimo centras Lietuvoje, kuriame buvo laikomi terorizmu įtariami "aukštos vertės" kaliniai, veikė Valstybės saugumo departamento mokymų bazėje Antaviliuose netoli Vilniaus. Šių metų balandį joje lankėsi Europos Parlamento Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) delegacija kartu su specialiąja reportere Helene Flautre. Reporterės parengtoje ir LIBE balsavimu patvirtintoje ataskaitoje teigiama, jog "statinių išdėstymas ir įrengimas atrodo suderinamas su kalinių laikymu", ir kad "daugelis klausimų, susijusių su CŽV veikla Lietuvoje, vis dar lieka neatsakyti". 2010 metais Generalinės prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas 2011 metų pradžioje buvo nutrauktas.
"Reprieve" paviešinti dokumentai rodo, kaip CŽV samdytos aviacijos bendrovės – skrydžių operatoriai - klastodavo skrydžių planus ir maršruto viduryje sukeisdavo lėktuvus, kad nuslėptų tikrąjį skrydžių kursą. Tokia suklastota informacija apie skrydžių maršrutus buvo teikiama ir Lietuvos civilinės aviacijos įstaigoms. Būtent šia klaidinga informacija vėliau rėmėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimą dėl CŽV veiklos Lietuvoje.
Parlamentinio tyrimo išvadose minima, jog CŽV samdytas lėktuvas N733MA, nusileidęs Palangoje 2006 metų kovo 25 dieną, išskrido į Porto miestą Portugalijoje, tačiau iš tikrųjų šis, "Computer Sciences Corporation" bendrovės valdomas lėktuvas nusileido Kaire, Egipte. Tuo metu Kaire laukė kitas CŽV samdytas tos pačios įmonės valdomas lėktuvas, kuris netrukus išskrido į Kabulą, Afganistaną. Šie skrydžių duomenys sutampa su anksčiau viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, kad 2006 metų pradžioje slaptas CŽV kalinimo centras Lietuvoje buvo uždarytas, o kaliniai iš jo perkelti į Afganistaną.
Anot "Reprieve" tyrėjo Croftono Blacko, atsirandant naujiems įrodymams, Lietuvoje atliktų tyrimų paviršutiniškumas tampa vis akivaizdesnis. "Jokio kito įtikinamo paaiškinimo, kokiu tikslu jeigu ne kalinių pervežimui buvo naudojami šie lėktuvai, nėra" – komentavo tyrėjas.
Privačių aviacijos įmonių bendrininkavimą su CŽV "Reprieve" tyrė analizuodami su skrydžiais susijusius dokumentus - sąskaitas-faktūras, maršrutų planavimo dokumentus bei skrydžių planų duomenis. Dokumentus galima rasti "Reprieve" internetinėje svetainėje adresu http://www.reprieve.org.uk/articles/csclithuania/.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą