Būti patriotu tapo nebemadinga

"Buvo labai daug dirbama tam, kad tautos idėja būtų marginalizuota. Buvo suvokta ir ne tik suvokta, bet ir istorija patvirtino, kad tautos idėja ir tautinė ideologija yra labai stipri ir galinga. Jau vien tas faktas, kad partizaninis judėjimas Lietuvoje išsilaikė 10 metų, du kartus ilgiau negu Antrasis pasaulinis karas, liudija, kad tautos idėja ir tautinė ideologija turi savo romantiką, žavesį ir, svarbiausia, savo galią", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie tai, kodėl Lietuvos patriotai padaromi marginalais, kalbėjo Lietuvos moterų lygos vadovė profesorė Ona Voverienė.

Profesorės teigimu, daugeliui politinių partijų tautinė idėja, ideologija pasirodė pavojinga, buvo sutelktos intelektualų jėgos šiai idėjai sutrypti. Ji priminė, kaip niekinančiai apie tautiškumą vienu metu atsiliepė filosofai Arvydas Šliogeris, Leonidas Donskis, teigdami "jog patriotas - tai idiotas, o tauta - stabas".

"Buvo pasidariusi mada, kad kas daugiau suniekins tautos idėją, tas bus populiaresnis. Kiekviena pastanga duoda rezultatą, todėl ta idėja ir buvo marginalizuota", - sakė O. Voverienė.

Vertindama šiandienę tautos idėjos sklaidą visuomenėje profesorė teigė, kad negatyvios jėgos tautos idėją panaudoja negeriems tikslams. Ji minėjo Tautos prisikėlimo partiją, Tautos ateities forumą. Politikai, pataikaudami Europos Sąjungai, taip pat diskredituoja tautiškumą, tauta yra tarsi marginalų pozicijoje. Kita vertus, dar šiandien tarp mūsų yra išlikę tokių žmonių kaip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, kurie toliau tęsia tautinės valstybės atkūrimo idėją.

"Pagrindinis tikslas yra tai, kad tautos idėjos bijoma, paniškai bijoma, kad ji nepasidarytų populiari ir nepradėtų duoti savo vaisių", - dėstė profesorė O. Voverienė ir tautiškumą lygino su romantizmu.

Lietuvių tautinio centro pirmininkas Marius Kundrotas aiškino, kad patriotizmo ir tautiškumo marginalizavimo priežastys yra globalios ir lokalios. Globalioje erdvėje, pasak politologo, yra įsigalėjusios galingos tarptautinės korporacijos, kurioms reikalingos rinkos, laisva ir pigi darbo jėga, o tautinė savimonė tam esą tik trukdo. Lietuvoje patriotiškumui sklisti trukdo politinė konjunktūra, kurios didžioji dalis atėjusi iš sovietų kolaborantų gretų. Dėl to šiuo metu patriotai, tautininkai, nacionalistai valdžiai yra kaip sąžinė.

"Jiems viduje apskritai yra labai nepatogu, kad dar egzistuoja tokios jėgos, kurios kelia garbingumo, sąžinės, dorovės kriterijus. Šitos jėgos jiems tiktai kliudo", - sakė M. Kundrotas.

Lietuvių tautinio centro vadovas teigė, kad tautinės jėgos marginalizuojamos per politiką, žiniasklaidą ir akademinį sluoksnį. M. Kundroto teigimu, politinėje srityje formuojasi tam tikra politinė konjunktūra, kuri stengiasi marginalizuoti ne tik tautines jėgas, bet iš esmės bet kokią potencialą opoziciją, tai ypač matosi partijų finansavimo sistemoje. Tuo tarpu didelė dalis žiniasklaidos yra priklausoma nuo tų pačių tarptautinių lobistų. Žiniasklaidai mokami dideli pinigai už antitautinių idėjų sklaidą, tautinių idėjų blokavimą ar neigiamą patriotų įvaizdžio pateikimą. Akademinėje bendruomenėje yra žmonių, kurie marginalizuoja tautines idėjas ir jėgas, kalba apie tai, jog tautinis valstybės modelis atgyvenęs, tauta yra dirbtinis konstruktas.

"Jeigu dabartinė Lietuvoje įsivyravusi politinė sistema toliau stengsis eliminuoti demokratinius tautininkus, turėsime radikalizacijos tendencijas, gali iškilti tokie žmonės, prieš kuriuos net Murza (Mindaugas Murza- Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio lyderis- ELTA) atrodys demokratas", - konstatavo M. Kundrotas.

Rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Jonas Liniauskas tautinės idėjos žlugdymo ištakų siūlė ieškoti laisvojoje rinkoje. Esą būtent laisvoji rinka iškreipė tautiškumą, identitetą, savimonę. Kūrėjas marginalais siūlė vadinti ne tuos, kurie yra pakraščiuose, kovoja už tautiškumą, o valdžią.

"Lietuvai vadovauja marginalai, kurių tauta nesupranta - nesuprantame priimamų sprendimų, ateities matymų", - kalbėjo poetas.

Žurnalisto Ričardo Čekučio vertinimu, patriotizmas, tautiškumas dirbtinai kompromituojamas. Dabartiniai valdantieji bijo, kad kada nors į valdžią gali ateiti tautinės jėgos, o žiniasklaidoje mažai kalbama apie tautiškumą, nes tai tiesiog nepelninga. Anot jo, jeigu į valdžią ateitų susivienijusios tautinės politinės jėgos, atsigautų žiniasklaida, būtų daugiau skaidrumo, būtų perimta iniciatyva iš tikrųjų marginalų, valdančių šiuo metu.