Būsto rinkoje - pragiedrulių ženklai

Nekilnojamojo turto rinkoje stebimas sujudimas. Kadangi būstų kainos Klaipėdoje yra kritusios 40 procentų ir daugiau, žmonės vėl pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą. Apie atsigavimą byloja ir tai, kad išlikusios nekilnojamojo turto agentūros skelbiasi vėl ieškančios darbuotojų.

"Rinka yra pagyvėjusi, ir greičiausiai tai susiję su patraukliomis kainomis. Taigi tie, kurie jau kurį laiką galvojo įsigyti nekilnojamąjį turtą ir atsargiai stebėjo rinką, įvertina dabartinę situaciją kaip palankią. Juolab kad butų pasiūla tikrai mažėja, nes į naujus projektus investicijų beveik nėra. Todėl tie, kurie ketina įsigyti naujos statybos nekilnojamąjį turtą, dabar dar gali rinktis. O dar po metų rinktis nelabai bus iš ko", - teigia nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" direktorė Indrė Valionienė.

Krito beveik perpus

Nekilnojamojo turto ekspertų duomenimis, nuo aukščiausio apibendrinto lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. gruodį, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose nukrito jau 38 proc. ir sugrįžo į 2005-uosius.

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" duomenimis, Klaipėdoje kainos jau nukrito 42,6 proc. Kitų agentūrų žiniomis, kainos uostamiestyje krito kone perpus.

Labiausiai atpigo naujos statybos butai centrinėse didžiųjų miestų dalyse ir senos statybos butai gyvenamuosiuose rajonuose.

Nors interneto svetainėse dar nemažai skelbimų, kur už butą prašoma pusės milijono litų, tai - tik pageidaujamos kainos, kurios, pasak nekilnojamojo turto žinovų, visiškai neatitinka realių sandorių metu fiksuojamų sumų.

Anot bendrovės "Aidila" vadovo Algimanto Bružo, senos statybos 1 kambario butą dabar galima įsigyti nesumokėjus nė 100 tūkst. litų, dviejų kambarių - už 120 tūkst. litų.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis minėjo šiek tiek aukštesnes kainas: 1 kambario butas - 120 tūkst. Lt, 2 kambarių - 150 tūkst. Lt, 3 kambarių - 180 tūkst. Lt.

Skolintis nebenori

Norinčiųjų pirkti butus skelbimai vėl margina namų laiptines ir jų duris

"Žmonės dabar domisi ir perka pigius butus, dažniausiai tuos, kuriuos gali įpirkti iš santaupų nesinaudodami bankų paskolomis", - sakė A. Bružas.

Dėl šios priežasties dabar yra paklausiausi miegamuosiuose rajonuose esantys nedidelio ploto, ekonomiški butai.

Turintys būstą centre ir senamiestyje, jei tik leidžia finansinė situacija, dabar stengiasi jo neparduoti.

"Vienas klientas ieškojo buto centre, kainuojančio iki 350 tūkstančių, bet nelabai turėjome ką pasiūlyti", - prisiminė L. Juozaitis.

Jis pastebėjo, kad iš žaidimo iškrito perpardavinėtojai. Pasak jo, dabar būstą perka tik tie, kuriems jo tikrai reikia.

Palyginti su 2007-aisiais dabar nekilnojamojo turto sandorių yra sumažėję trigubai. Tuomet kas mėnesį Klaipėdoje buvo fiksuojama po tūkstantį sandorių, dabar jų yra iki 300.

"Žinoma, situacija yra pasikeitusi gerokai. Jei 2007-aisiais bankai dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, o visi jas ėmė, dabar viskas kitaip. Dabar, ko gero, tik 20 procentų perkančiųjų būstą kreipiasi pagalbos į banką, ir tai prašo padengti tik pusę būsto kainos. Žmonės vieną pamoką jau išmoko ir dabar realiai įvertina savo galimybes", - sakė A. Bružas.

Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc. "Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai neseniai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Naujų neįperka

Nors naujos statybos būstų kainos taip pat gerokai nukrito, visgi daugeliui jie dar neįperkami, todėl ir paklausa mažesnė.

Senos statybos būsto kvadratinis metras dabar kainuoja 2-2,5 tūkst. litų, naujo kaina prasideda nuo 3 tūkst. litų. Ir dažniausiai toks būstas yra net neįrengtas.

Preliminariais apskaičiavimais, trijuose didmiesčiuose iki šiol neparduota apie 4 000 naujų butų. Daugiau negu pusė jų - Vilniuje.

Namų - nors tvenkinį tvenk

"Gyvenamųjų namų ir sklypų segmentuose stebėtina kiek mažesnė paklausa, bet tai gali būti susiję ir su sezoniškumu. Tradiciškai sklypais, sodybomis ir gyvenamaisiais namais labiau pradedama domėtis pavasarį, atšilus orams, pradžiūvus keliams", - sakė I. Valionienė.

A. Bružo teigimu, namų pasiūla Klaipėdos apylinkėse yra labai didelė - tokios nėra jokiame kitame Lietuvos regione.

"Žemės sklypų ir namų kainos daugeliu atveju yra kritusios 50-60 procentų. Gali būti, kad šiame segmente kainos dar gerokai kris, nes kol kas judesio čia mažoka", - sakė A. Bružas.

Nekilnojamojo turto agentūros "Superagentas" vadovas Darius Overlingas sakė, kad dabar namą jau galima įsigyti už tokią sumą, kiek prieš metus kainavo butas.

"Tačiau namas namui nelygu. Neseniai Klipsčiuose neįrengtas namas buvo parduotas vos per 2 savaites. Nuo pradinės pasiūlytos 200 tūkstančių kainos galutinė išaugo iki 310 tūkstančių", - pardavėjui pavykusį sandorį prisiminė D. Overlingas.

Ko tikėtis

Sulaukę šiokio tokio pagyvėjimo nekilnojamojo turto rinkoje, žinovai nesiryžta prognozuoti, kaip keisis būstų kainos ateityje.

Daugelis svarsto, kad kainos daug nebeturėtų kristi, daugiausia 5-10 proc. O apie kilimą esą dar negali būti net kalbos.

"Sakyti, kad kainos tuoj pradės kilti, gali nebent tik tie, kurie turi daug nekilnojamojo turto ir nori jį kuo greičiau parduoti", - sakė D. Overlingas.

"Jei ir kris, tai nebedaug. Tačiau tikrai nereikia tikėtis, kad kainos pasieks 1993-iuosius, kai už vieno kambario butą mokėjome po 3 tūkstančius dolerių", - sakė A. Bružas.

Savaitės pradžioje Klaipėdoje viešėjęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad būsto kainų laukia stabilizacija. Nemaža dalis rinkos dalyvių, anot jo, yra įsitikinę, kad dugnas jau gali būti pasiektas, o tai esą yra psichologinio lūžio taškas.

"Be to, šį įsitikinimą sustiprina iš kitų šalių atkeliaujančios žinios, kad, pavyzdžiui, Taline būstai jau truputį brango, o Latvijoje kainos stabilizavosi", - sakė G. Nausėda.

Tiesa, anot jo, lietuviškas būstas vis dar yra tarp sunkiausiai įperkamų Europoje, o tai reiškia, kad dugnas šiandien dar gali būti ir nepasiektas.

Tuo metu A. Bružas teigia vėl pastebėjęs užsienio kompanijų domėjimąsi Lietuvos rinka.

"Kadangi dabar esame visiškame dugne, kainos atrodo patrauklios užsienio investuotojams. Teko girdėti, kad jau domimasi gyvenamaisiais kvartalais, komerciniais objektais. Kol suderinami projektai, praeina ne vieneri metai, tad tikėdamiesi, kad tuomet ekonomika jau bus atsigavusi, užsieniečiai turi planų čia investuoti", - optimizmo suteikė A. Bružas.

Faktai

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober-haus" duomenimis, 2009 m. Lietuvos būsto rinkoje buvo išskirtiniai - tokio metinio būsto vertės sumažėjimo nebuvo užfiksuota per visą 1994-2008 m. laikotarpį, o rinkos aktyvumas buvo mažiausias per pastaruosius 6 metus.

Didžiausias butų vertės "nuostolis" fiksuojamas Vilniaus ir Klaipėdos miestuose.

Didžiausias būsto kainų nuosmukis, palyginti su kainų piko laikotarpiu (2007 m. pabaiga), fiksuojamas Klaipėdoje ir Panevėžyje. Butų kainos atitinkamai sumažėjo 43 ir 44 proc. Mažiausias pokytis užfiksuotas Kaune - 27 proc.

Pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butų parduota perpus mažiau nei užpernai.

Iš viso pernai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje realizuota (parduota ir rezervuota) apie 1 260 butų, 900 iš jų - sostinėje. Butų paklausa ryškiausiai smuko Kaune - per metus čia realizacija sumažėjo net 75 proc. Ekonominė recesija smarkiai palietė visų kategorijų butus - vidutinės klasės būstų realizacija sumažėjo 36 proc., ekonominės bei prestižinės - atitinkamai 26 ir 22 proc., rodo NTspekuliantai.lt duomenys.

Edita GUDAVIČĖ