Bus uždaryta dar 300 mokyklų

Keis krepšelių metodiką

Švietimo darbuotojų profsąjungoms su buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus komanda nepavyko suderėti, kad, mažėjant vaikų skaičiui, būtų atsisakyta moksleivio krepšelio ir pereita prie klasės komplekto krepšelio. Pagal naują modelį būtų finansuojamas ne moksleivis, o klasė, nes dabartinė tvarka yra ne tik keista, bet ir ydinga. Pavyzdžiui, rugsėjį keliems mokiniams nusprendus pereiti mokytis kitur, kartu išsinešamas ir krepšelis - 3310 litų vaikui per metus. Likusi klasės dalis lieka, mokytojai lieka, jiems reikia mokėti tokio paties dydžio algas, o pinigų tam jau nebeužtenka. Apie būtinybę keisti tvarką švietimo profsąjungos jau užsiminė ir ministrui D. Pavalkiui, o šis pažadėjo, kad bus priimami reikiami sprendimai, tik kol kas dar nenuspręsta, kaip krepšelio metodiką reikia keisti.

„Vyriausybės programoje keitimai yra numatyti, tačiau švietimo sistema yra inertiškas laivas, jo negali sukinėti 90 laipsnių kampu. Todėl keitimas tikrai bus, tik nesu tikras, ar atsiras klasės komplekto krepšeliai, ar bus kitas variantas - moksleivio krepšelio finansavimo užtvirtinimas mokykloms vieną kartą per metus. Kitaip tariant, jei vaikas lanko mokyklą A ir pereina į mokyklą B, vis tiek dar visus metus finansavimą gaus mokykla A, o mokinį dovanomis tėvams ar kitais būdais perviliojusi mokykla B tais metais liks be pinigų. Nežinau, kurį iš šitų modelių reikia pasirinkti“, - „Respublikai“ sakė D. Pavalkis.

Baisios prognozės pildysis

Ministro teigimu, pernai buvo neišnaudota 22,1 mln. moksleivio krepšelio lėšų, jos buvo grąžintos į valstybės biudžetą. Savivaldybės reikalauja, kad būtų galima sutaupytas krepšelio lėšas panaudoti kitoms reikmėms, ir nori, kad atitinkamai būtų pakeisti įstatymai, tačiau D. Pavalkis tvirtina, kad ministerija tam priešinsis.

Pedagogai sako, kad esama moksleivio krepšelio metodika yra pragaištinga kaimo mokykloms, kurios viena po kitos uždaromos. Buvęs viceministras V. Bacys net yra pareiškęs, kad 2013-2014 metais teks uždaryti dar apie 300 mokyklų ir be darbo palikti apie 5 tūkst. mokytojų. D. Pavalkio teigimu, tai yra labai tikėtina.

„Kaimo mokyklos žlugdomos, nes ten yra mažai vaikų. Mūsų Vyriausybės programoje numatytas tikslas mokyklas išlaikyti kuo arčiau namų, šeimos, kad vaikų nereikėtų vežioti. Tačiau gali būti taip, kaip sakė V.Bacys. Juk vaikų mažėja kiekvienais metais. Pavyzdžiui, šiemet mokyklas baigs 9 proc. mažiau vaikų nei pernai. Aišku, ikimokyklinukų keliais tūkstančiais padaugėjo, tačiau kol jie suaugs iki gimnazijos, praeis daug metų. Uždarius mokyklas kaimai nelieka be kultūros židinių. Jų vietoje steigiami daugiafunkciai centrai ir panašiai. Bet dėl kokių 10 vaikų šildyti atskirą pastatą, išlaikyti infrastruktūrą yra ne mūsų valstybės jėgoms“, - tvirtino D. Pavalkis.

Kaimo nebereikia

Tuo tarpu Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtina, kad ministras dar nespėjo įsigilinti į situaciją ir kalba tik tai, kokią nuomonę jam suformuoja dar prie V. Bacio ir G. Steponavičiaus dirbę klerkai.

„Ministras kartoja specialistų, dirbusių su V. Baciu, žodžius. Uždarant mokyklas argumentuojama, esą mažose mokyklose neįmanoma užtikrinti geros ugdymo kokybės. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Be to, kalbama, kad kaimas nyksta, išsibėgioja, o kartu ir Lietuva išsibėgioja. Kaip neišsibėgioti, jei nuo pat vaikystės sakoma: jūs nesimokykite prie namų, o važiuokite kur nors kitur? Tai kodėl užaugus žmogui grįžti į kaimą, kur nėra labai gera gyventi? Tada ir sakykime, kad kaimo Lietuvai nereikia, visi emigruokime arba persikelkime į miestą, o bulvių nusipirksime iš užsienio, nes savų nebus kam auginti“, - kalbėjo A. Jurgelevičius.

Švietimas tapo komercija

Anot jo, nuo vaikystės formuojamas emigranto mentalitetas.

„Nesakau, kad tai specialiai daroma. Iš „ubagiškumo“. Tačiau kai skiriami pinigai kaimo atgaivinimo programoms ir taip pat uždaromos kaimo mokyklos, tai jau yra pinigų švaistymas. Kaimo programomis neatgaivinsi. Švietimas tapo komercija: jei mokykla nuostolinga - ji uždaroma. Tačiau tada ir iš socialinės rūpybos darykime komerciją, atšaukime pašalpas, nes jos nuostolingos“, - piktinosi A. Jurgelevičius.

Pedagogų profsąjungos lyderis tvirtina, kad mokykloms gyvenimą palengvintų klasės krepšelio įvedimas, nes bent jau kelios problemos būtų išspręstos.

„Tada rugsėjį kitur išėję vaikai neišsineštų pinigų. Sumažėja finansavimas, todėl mokytojams karpomos algos naikinant popamokinius užsiėmimus ir panašiai. Be to, mokyklų vadovai nebūtų taip suinteresuoti klases iki viršaus prigrūsti mokinių, nes finansavimas nesikeistų, ar klasėje bus 25, ar 27 vaikai. Aišku, kaimo mokyklų tai neišgelbės, nes jas žlugdo ne krepšeliai, o valstybės ir savivaldybių nenoras finansuoti mažų mokyklų“, - konstatavo A. Jurgelevičius.