Bus prašoma VSD išsiaiškinti, kodėl konkursus suskystintų gamtinių dujų terminale laimi vokiečiai, o lietuviai - pašalinami

Strateginiu valstybės objektu įvardytas Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas vargu ar pradės tiekti Lietuvai pigias dujas 2014 m. pabaigoje. Mat 20 km ilgio dujotiekio statybos konkursą pralaimėjusi vokiečių kompanija, suabejojusi jo skaidrumu, kreipėsi į teismą. Tą patį žada daryti ir viešąjį pirkimą laimėję lietuviai, įsitikinę, kad jie neteisėtai stumiami iš projekto. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šioje situacijoje įžvelgia piktybišką kenkimą valstybei ir ragina tuo pasidomėti Valstybės saugumo departamentą.

Pralaimėtojus užtarė VPT

Pernai gruodžio pabaigoje bendrovė „Klaipėdos nafta“ paskelbė 20 km ilgio dujotiekio atšakos ir dujų matavimo stoties statybos viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju lietuvių įmonių „Kauno dujotiekio statyba“ (KDS) ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumą. Tačiau pasirašyti pirkimo sutartį su laimėtoju uždraudė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Vasario 8 d. išvadoje VPT pareiškė, esą „Klaipėdos nafta“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes nesilaikė savo pačios nustatytų pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų.

VPT ėmėsi vertinti „Klaipėdos naftos“ užbaigtą pirkimą, gavusi skundų iš konkursą pralaimėjusio Vokietijos koncerno „PPS Pipeline Systems“ (PPS) ir jame iš viso nedalyvavusios kitos Vokietijos bendrovės „Friedrich Vorwerk“.

Šios dvi įmonės Lietuvoje rengiamuose konkursuose jau ne pirmi metai dalyvauja kaip konkurentės. Tačiau Vokietijoje jos glaudžiai bendradarbiauja ir yra įgyvendinusios ne vieną bendrą projektą, pavyzdžiui, 2011 m. šios įmonės sudarė konsorciumą ir kartu tiesė vamzdynus nuo Hitbergeno iki Biotersheimo. Vienas stambiausių užsakovų, kurių projektus įgyvendina abu dujotiekių statytojai, yra milžinas „E.ON. Ruhrgas“, valdantis ir daugiau nei trečdalį „Lietuvos dujų“ akcijų.

Sąlygų keitimui neprieštaravo

„Klaipėdos naftos“ vykdomo pirkimo sąlygose pagrindiniu pasiūlymų vertinimo kriterijumi iš pradžių buvo numatytas ekonominis naudingumas. Tai reiškė, kad projekto kaina vertinama 80 balų, o papildomi 20 balų pridedami, jei projektas būtų įgyvendintas 2014 m. rugpjūčio 1 d., 10 balų - 2014 m. rugsėjo 1 d., 0 balų - 2014 m. spalio 1 d.

Tačiau derybų metu paaiškėjo, kad iki 2014 m. rugpjūčio mėn. nutiesus dujotiekį viso SGD terminalo dar nebūtų galima naudoti, nes nebūtų baigti kiti darbai. Todėl buvo sutarta termino kriterijų, dėl kurio dujotiekis kainuotų gerokai brangiau, išbraukti, ir liko tik mažiausios kainos kriterijus.

Tai įrašyta oficialiuose derybų protokoluose, abu konkurso dalyviai pretenzijų nereiškė. Beje, šiuos pasikeitimus dar gruodžio pradžioje matė ir suderino pati VPT, jie paskelbti viešai tarptautiniame viešųjų pirkimų leidinyje. Vokiečių bendrovės PPS skundai pasipylė tik jai pralaimėjus, kai paaiškėjo, kad jos pasiūlyta kaina beveik 26 mln. litų didesnė nei lietuvių.

„Respublika“ nuo praėjusio ketvirtadienio bandė susisiekti su PPS vadovo padėjėju Lietuvoje Mindaugu Zakaru. Į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus iki vakar atsakymų nesulaukėme, neatsiliepė vokiečių bendrovės atstovas ir mobiliuoju telefonu.

Užsakovas pakeitė poziciją

Sausio mėn. VPT nurodžius nesudaryti su laimėtoju pirkimo sutarties, kol tarnyba išnagrinės skundus, „Klaipėdos naftos“ atstovai viešai aiškino konkursą vykdę laikydamiesi visų reikalavimų ir tikino esą pasiryžę savo poziciją apginti teismuose.

Tačiau gavusi VPT išvadą, užuot gynusi savo teisumą ir pasinaudojusi galimybe apskųsti išvadą teismui, „Klaipėdos nafta“ pakvietė abu konkurso dalyvius iki kovo 6 d. iš naujo pateikti galutinius pasiūlymus, kuriuose atsispindėtų ir projekto įgyvendinimo terminas, ir jo kaina.

Priežasties, lėmusios pasikeitusią poziciją, „Klaipėdos naftos“ atstovai neatskleidžia. SGD terminalo direktorius Rolandas Zukas į šį klausimą atsakė lakoniškai: „Viskas vykdoma pagal VPT sprendimą, ir nieko kitaip nereikia daryti“.

Paklaustas, ar nenukentės valstybė, jei per pirmąsias derybas pasiekta gerokai mažesnė, nei iš pradžių siūlė tiekėjai, statybos kaina vėl smarkiai išaugs, nes statytojus spaus laikas, R.Zukas atkirto, kad tai tik spėjimas - esą gali būti ir atvirkščiai.

„Negaliu komentuoti, kas valstybei būtų naudinga. Aš esu šio pirkimo komisijos pirmininkas, todėl dabar negaliu nieko teigti ar neigti. Kai bus rezultatai, tuomet jau, kiek reikės, ir informuosime viešai“, - išsisukinėjo SGD terminalo direktorius.

Teisingumo sieks teisme

Tačiau dabar pretenziją „Klaipėdos naftai“ pareiškė KDS ir „Šiaulių dujotiekių statybos“ konsorciumas. Lietuvių įmonės įsitikinusios, kad jas iš konkurso siekiama pašalinti neteisėtais būdais.

„Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi konfidencialumo principo. Bet šis konkursas toliau vyksta, nors žinomi ir dalyviai, ir jų pasiūlytos kainos, - sakė KDS generalinis direktorius Henrikas Bartusevičius. - Mes atsiduriame blogesnėje situacijoje nei PPS, nes kaina, kurią pasiūlę mes laimėjome, mūsų konkurentams žinoma. Argi tai ne įstatymo pažeidimas?“

Dar vienas pažeidimas, anot. H.Bartusevičiaus, kad pirkimo pradžioje nustatyti projekto įgyvendinimo terminai, prie kurių konkurso dalyviai vėl priversti grįžti, šiuo metu realiai neįgyvendinami. Pagal įstatymą perkančioji organizacija neturi teisės nustatyti neįgyvendinamų terminų. Be to, ir pats laikas, kaip ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijus, tarptautinės teisės požiūriu yra neteisėtas. Apie tai Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra pareiškęs savo nuomonę dar 2008 m.

„Dėl galimai nesąžiningų trečiųjų asmenų veiksmų gali būti sužlugdytas valstybinės reikšmės projektas, - piktinosi H.Bartusevičius. - Mes trauktis iš teisėtai laimėto konkurso neketiname. Jeigu „Klaipėdos nafta“ nepasirašys su mumis sutarties, savo tiesą ginsime teismuose, jei reikės, pasieksime ir ETT“.

Išvengti pažeidimų nesistengiama

Viešųjų pirkimų srityje besispecializuojantis advokatas Deividas Soloveičikas mano, kad neišaiškinusi, kaip iki galo įgyvendinti pirkimo procesą, VPT pastatė „Klaipėdos naftą“ į nepavydėtiną padėtį.

„Aiškių taisyklių nenumato ir įstatymas, todėl užsakovas renkasi paprasčiausią kelią. Tačiau šis kelias nėra teisingiausias, sakyčiau, netgi taisant formalią perkančiosios organizacijos klaidą daromi gerokai rimtesni pažeidimai“, - aiškino advokatas.

Anot jo, teisė negali būti nutolusi nuo gyvenimo. O ekonominė logika sako, kad jeigu bendrovė dalyvauja derybose ir laimi jos pasiūlyta kaina, jai yra pražūtinga eiti į naujas derybas, nes jos kainą žino konkurentai.

Kodėl vis meldžiamės užsieniečiams

Buvusiam „Lietuvos dujų“ generaliniam direktoriui Kęstučiui Šumacheriui ši situacija kelia apmaudą, nes metų metus vietiniai dujotiekių statytojai buvo stumiami į pašalį, pirmenybę atiduodant užsieniečiams. Šiandien, kai lietuviams pavyko laimėti svarbų konkursą, vėl ieškoma būdų juos eliminuoti.

„Ne pirmi metai tai vyksta - savo tautiečių mes nelabai norime vertinti, nors turime išsiauginę labai kvalifikuotų kadrų, ypač mūsiškių suvirintojų profesionalumas su niekuo nesulyginamas, jie labai vertinami užsienyje, net ir toje pačioje Vokietijoje“, - „Respublikai“ sakė K.Šumacheris.

„Kauno dujotiekių statybos“ kolektyvas, pasak jo, dar 2005 m. yra gavęs oficialių padėkų iš PPS kompanijos už darbus magistraliniame dujotiekyje Pabradė-Visaginas dėl itin aukštos kvalifikacijos, atitikimo ISO sertifikatams ir kokybiškai atliktų darbų.

„Visi dujotiekiai per pastarąjį dešimtmetį faktiškai yra pastatyti mūsų lietuvių bendrovių, nors kai kuriuos konkursus laimėjo vokiečiai. Iš PPS projekte dirbdavo vienas du žmonės, kurie tik popieriukus tvarkydavo, o visus darbus dirbdavo nusamdyti mūsų piliečiai. Tik mokėjo jiems ne taip kaip vokiečiams - grašius, o didžioji dalis keliavo Vokietijon“, - vokiško verslo modelį atskleidė Lietuvos dujofikacijos veteranas.

Jo teigimu, subrangos sutartys yra tarsi kaulas elgetai, dirbti tenka kone nuostolingai, todėl mūsų įmonės praranda galimybę plėsti savo bazę, o aukštos kvalifikacijos specialistai emigruoja.

„Užsienio firmos, turėdamos gerus juristus ir lobistus, pasiima generalinę rangą, o vietiniai vergai krauna jiems pelnus. Tai apie kokią sąžiningą konkurenciją ES galima kalbėti? Jeigu viską galime pasidaryti patys, kam mums tie grietinėlės graibytojai iš užsienio“, - neranda pateisinimo valdžios pataikavimui užsieniečiams K.Šumacheris.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

Ateidami į valdžią siekėme, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi kuo skaidriau, aiškiau ir kad nebūtų daroma žala ir apgavystės. Susipažinus su konkurso medžiaga ir jo peripetijomis, sunkiai suvokiami valstybės tarnautojų kai kurie raštai ir pozicijų keitimai. Gresia šimtamilijoninė žala valstybei, visiems mokesčių mokėtojams. Jeigu dujotiekis nebus pastatytas laiku, o, kaip žinoma, 2014 m. rugsėjo ar spalio mėn. Klaipėdą turi pasiekti FSRU tipo dujinimo laivas, kurio vienos paros nuomos kaina siekia beveik 0,5 mln. litų. Paskaičiuokime: per mėnesį jo nuoma kainuos 15 mln. litų. Jeigu dojotiekio statyba vėluoja 4 mėn. - projektas pabrangsta 60 mln. litų vien dėl nenaudojamo laivo. Kas už tai mokės?

Dar reikia įvertinti, kiek per tą laiką Lietuva iš „Gazpromo“ nupirks brangių dujų. O žmonėms bus pasakyta: atsiprašome, netinkamai įvertinome, susiklostė aplinkybės, bet turime mokėti.

Todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad šios terminalo projekto žlugdymo istorijos dalyviai gali būti susiję su „Gazpromu“ ar jo įmonėmis. O tai jau rimta grėsmė valstybės interesams. Ar šis nacionalinės svarbos projekto konkursas ir jo dalyviai buvo tikrinti specialiųjų tarnybų? Jei ne, kur žiūrėjo VSD ir kaip ginami valstybės interesai? Aš pats kreipsiuosi į VSD, kad informuotų Seimo Ekonomikos komitetą, o svarbiausia premjerą, ar visas SGD terminalo projektas vertinamas nacionalinio saugumo aspektu, reikalausiu, kad būtų patikrinti ir išaiškinti vokiečių kompanijos ryšiai su kitomis dujų tiekimo įmonėmis.