Brangiųjų tyrimų atliekama per daug

Gydymo įstaigoms apsirūpinant brangiais diagnostikos aparatais, galimybę išsamiai išsitirti sveikatą turi vis daugiau ligonių. Tačiau atėjus sunkmečiui prabylama apie tai, kad šių tyrimų atliekama per daug ir ne visada tikslingai.

Tokias kalbas skatina tai, kad  
apmokėti visoms diagnostikos priemonėms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nebeužtenka. Už juos jau kuris laikas apmokama tik tiek, kiek leidžia pastarojo mėnesio biudžetas.

"Jau praeitais metais už kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą ir kitus brangiuosius tyrimus, išskyrus hemodializę, kurią ligonių kasos apmoka 100 procentų, buvo apmokama pagal vadinamąjį "plaukiantį" balą. Tas balas priklauso nuo to, kiek tų tyrimų gydymo įstaigose padaroma. Bet vieneto jis nesiekia - dažniausiai 0,7 - 0,9", - paaiškino Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Tokia situacija, sakė jis, privertė ligoninės administraciją svarstyti galimybę, kad dalį kainos, kurios neatlygina ligonių kasos, primokėtų pacientas. Kadangi balas kas mėnesį kinta, todėl skirtųsi ir suma, kurią reikėtų primokėti: kartais ji siektų 10 litų, o kartais daugiau ar mažiau.

"Reikės geriau įvertinti ir tyrimų tikslingumą, - sakė R. Sakalauskas. - Juk kartais žmogus nori, kad jam būtų atlikta kompiuterinė tomografija, nors jam užtenka ultragarsinės echoskopijos."

Teigiama, kad valstybė nebepajėgia apmokėti visų atliekamų brangių tyrimų, nes vos ne kiekvienai gydymo įstaigai buvo garbės reikalas įsigyti kompiuterinę tomografiją ar branduolinio magnetinio rezonanso aparatą. Todėl ir tyrimų kaskart atliekama vis daugiau, o valstybės galimybės ribotos. Praėjusiais metais vien Klaipėdos apskrities ligoninėje atlikti 2 431 branduolinio magnetinio rezonanso ir 7 856 kompiuterinės tomografijos tyrimai.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus Alfrido Bumblio nuomone, "plaukiančio" balo taikymas apmokant diagnostinius tyrimus - teisingas sprendimas.

"Klaipėdoje daug įstaigų įsigijo kompiuterinę tomografiją ir kitą brangią aparatūrą. Tačiau skirta pinigų suma išdalinama visiems. Kuo daugiau procedūrų - tuo balo vertė mažesnė. Todėl pačios įstaigos turi skaičiuoti, ar verta didinti šių paslaugų skaičių", - sakė A. Bumblys.

Jo turimais duomenimis, uostamiestyje atliekamų tyrimų skaičius ryškiai didesnis už Lietuvos vidurkį. Tačiau TLK direktorius nepritaria sumanymui už tyrimus iš pacientų imti priemokas.

"Jokių priemokų prie to, ką apmokame iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, neturi būti. Gydymo įstaigos nusižengs, jei šį mokestį ims, pavyzdžiui, iš žmogaus, kurį atsiunčia šeimos gydytojas. Jei žmogus, iš kurio bus pareikalauta už tyrimą primokėti, kreipsis į mus, - imsimės griežtų priemonių", - sakė direktorius.

Todėl gydymo įstaigoms jis pataria atlikti mažiau brangių tyrimų. Kitas dalykas - oficialiai patvirtinti tyrimų įkainiai tiems, kurie nori išsitirti patys ir sutinka už tyrimus mokėti. Šiais atvejais ligonių kasos pretenzijų gydymo įstaigoms neturėsiančios.

Genovaitė PRIVEDIENĖ