Bitėnų trauka.

Savaitgalį apie pusę tūkstančio žmonių iš visos Lietuvos buvo suvažiavę į Bitėnus, esančius netoli Rambyno kalno. Čia rinkosi ir Šilutės, Pagėgių gyventojai, kuriems brangi šio krašto istorija, jos šviesuoliai, palikę ryškias pėdas Klaipėdos krašte. Pretekstas šiai sueigai buvo lietuvių spaudos leidėjo, publicisto, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.
Kitų metų gegužės 7-ąją minėsime lietuviškos spaudos atgavimo 100 metų sukaktį. Sueiga Bitėnuose jos organizatoriai norėjo atkreipti dėmesį, kad lietuviškos spaudos ištakos yra ne tik Tilžėje, Ragainėje, bet ir Bitėnuose, kurie vieninteliai yra dabartinės Lietuvos teritorijoje. Čia spaustuvę turėjo Martynas Jankus, lietuviškos periodinės spaudos pradininkas, aktyviai dalyvavęs visų svarbiausių pirmųjų laikraščių leidyboje. Savo spaustuvėse, kurių reikšmingiausia ir buvo Bitėnuose, 1889-1912 m. M. Jankus išspausdino 362 knygas, leido 25 periodinius leidinius. Spaudos draudimo metais Martyno Jankaus spaustuvės buvo visų knygnešių kelio į Didžiąją Lietuvą pradžia.
Sueigoje pristatyta "Skaitinių apie Klaipėdos kraštą" pirmoji knyga - Augustės Fridrykės Augustienės dar 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje rašytas dienoraštis "Rašiau prisiminimus sava Sūnui Fredui! Ir juo Šeimai!". Arūnės Arbušauskaitės dėka jis tapo knyga "Rojus, iš kurio mūsų niekas neišvys". Rojaus Bitėnuose ieškoti, perskaitę bestseleriu Vokietijoje ir JAV tapusią Griguolaitytės knygą "Rojaus kelias", atvyksta žmonės ne tik iš Lietuvos, ir ne tik dėl tautinės savimonės: per memuarinę literatūrą Bitėnai tampa traukos centru.
Ši vietovė atgijo tuomet, kai čia Giedrės Skipitienės ir jos vyro dėka buvo įsteigtas Martyno Jankaus memorialinis muziejus.
Prieš šią sueigą Bitėnuose buvo surengtas dailininkų pleneras.
Sueigoje dalyvavo jos globėjas Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, jo padėjėja Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Seimo narė Kazimiera Prunskienė ir Martyno Jankaus anūkė Ieva Jankutė ir kiti garbingi svečiai.