Birželio 22-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Birželio 22-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Birželio 22-oji - vasaros saulėgrįža.

Birželio dvidešimt antroji, penktadienis - 174-oji metų diena (penktoji 25-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 192 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Eigauda, Eigaudas, Eigaudė, Eigeda, Eigedas, Eigė, Inocentas, Kaributas, Kentautas, Kentautė, Laimutė, Paulina, Paulinas;

rytoj: Agripina, Arvyda, Arvydas, Arvydė, Arvys, Vaida, Vaidas, Vaidauga, Vaidaugas, Vaidenė, Vaidenis, Vanda, Vandalinas, Vandalius, Žydrius;

poryt: Ansas, Janė, Janina, Jonas, Jonaudas, Jonaudė, Jonė, Jonis, Žana, Žaneta.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 4.42, leidžiasi 22.00. Dienos ilgumas - 17.18. 

Ketvirtąją jaunaties dieną Mėnulis teka 7.50, leidžiasi 23.11.

Saulė Vėžio ženkle.

Protingos mintys:

"Piktas žmogus - tarsi sklidina nuodų taurė" (Konfucijus).

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

1551 m. Barbora Radvilaitė, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, palaidota Vilniaus katedroje.

1912 m. Rusijoje paleidus III Valstybės Dūmą, Vilniuje panaikinta generalgubernatoriaus institucija.

1922 m. Kaune vietoj aukštųjų piešimo kursų įsteigta Meno mokykla.

1995 m. įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija.

1998 m. Taline pasirašytas dokumentas, atkuriantis prieškario metais egzistavusią "Baltijos spaudos santarvę". Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistus vienijanti organizacija pavadinta Baltijos žurnalistų federacija.

1999 m. Prezidentui Valdui Adamkui įteikta Amerikos nevyriausybinės laimėjimų akademijos premija už indėlį stiprinant demokratiją, taiką ir supratimą tarp tautų.

2004 m. Alytuje surengta pirmoji Lietuvoje tarptautinė vazonuose auginamų miniatiūrinių medelių - bonsų - paroda.

2005 m. Prezidentui Valdui Adamkui už nuopelnus laisvei ir demokratijos plėtrai skirtas Polacko fondo apdovanojimas, kuris įteiktas Karolio universitete Prahoje. 1994 metais įsteigtas apdovanojimas yra teikiamas Rytų ir Vidurio Europos šalių lyderiams.

2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Juodkalnijos Respublikos valstybinę nepriklausomybę.

2007 m. prieš 14 metų kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politinių jėgų užsakymu nužudytam žurnalistui, dienraščio "Respublika" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojui Vitui Lingiui Vilniaus universiteto kiemelyje atidengta paminklinė lenta. Ją sukūrė architektas Vytautas Zaranka.

2007 m. sostinės centre, priešais Lietuvos rusų dramos teatrą, pastatyta skulptūra, skirta Vilniuje gimusiam garsiam prancūzų rašytojui Romenui Gari (Romain Gary). Bronzinė skulptūra vaizduoja devynmetį berniuką, prie krūtinės prispaudusį guminį batą ir užvertusį galvą į dangų.

2011 m. Strasbūre vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu Lietuvos Seimo delegacija užregistravo Deklaraciją dėl sovietų vykdytų trėmimų iš Baltijos valstybių 70-ųjų metinių. Deklaracijoje, kurią pasirašė Baltijos ir kitų Europos šalių politikai, teigiama, kad šiais metais sueina 70 metų, kai Baltijos valstybėse Stalino totalitarinis režimas pradėjo masinius trėmimus, kurie baigėsi 1953 metais, mirus Stalinui.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1276 m. Romoje mirė popiežius Inocentas V - pirmasis dominikonų popiežius, mėginęs suvienyti susiskaldžiusią Italiją.

1633 m. italų fizikas, matematikas ir astronomas Galilėjas Galilėjus (Galileo Galilei) inkvizicijos teisme atsižadėjo Mikalojaus Koperniko mokslo.

1757 m. gimė britų keliautojas ir tyrinėtojas Džordžas Vankuveris (George Vancouver). Keliaudamas kartu su kapitonu Kuku (Cook) jis ištyrė Australiją bei vėliau jo vardu pavadintas salas.

1805 m. gimė italų patriotas ir revoliucionierius Džiuzepė Masinis (Giuseppe Mazzini), kovojęs už Italijos suvienijimą.

1815 m. po pralaimėjimo Vaterlo mūšyje Napoleonas Bonapartas (Napoleon Bonaparte) atsisakė sosto antrą ir paskutinį kartą.

1856 m. gimė anglų rašytojas seras Henris Raideris Hagardas (Henry Rider Haggard), be kitų, parašęs nuotykių romanus "Karaliaus Saliamono kasyklos", "Ji", "Montesumos duktė".

1893 m. daugiau kaip šimtą metų diplomatinio atstovavimo funkcijas atlikus ministrams, Tomas Francis Bojardas (Thomas Francis Bayard) tapo pirmuoju tikru JAV ambasadoriumi. Tą pačią dieną jis Didžiojoje Britanijoje įteikė savo, kaip nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, skiriamuosius raštus.

1893 m. Viduržemio jūroje susidūrus ir paskendus Didžiosios Britanijos karo laivams "Victoria" ir "Camperdown", žuvo 359 žmonės.

1897 m. Maskvos restorane "Slavianskij bazar" Konstantinas Stanislavskis kartu su Vladimiru Nemirovičiumi-Dančenka 18 valandų kalbėjosi apie naująjį teatrą, kuris vėliau išgarsėjo kaip Maskvos dailės teatras.

1898 m. gimė vokiečių rašytojas Erikas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque). Po Pirmojo pasaulinio karo jis parašė garsųjį romaną "Vakarų fronte nieko naujo".

1921 m. Džeimsas Kreigas (James Craig) tapo pirmuoju Šiaurės Airijos ministru pirmininku ir savo pareigas ėjo iki 1940 metų lapkričio.

1940 m. generolas Šarlis Huncigeris (Charles Huntziger) pasirašė Prancūzijos kapituliacijos Vokietijai sąlygas - dokumentas buvo pasirašytas tame pačiame vagone, kuriame prancūzų generolas Fochas (Foch) 1918 metais priėmė Vokietijos kapituliaciją.

1941 m. daugiau kaip 150 Vokietijos armijos divizijų, peržengusios Rusijos sieną tarp Baltijos ir Juodosios jūros, pradėjo operaciją "Barbarosa".

1949 m. gimė viena garsiausių šių dienų amerikiečių kino aktorė Meril Stryp (Meryl Streep).

1969 m. mirė amerikiečių aktorė ir dainininkė Džudi Garland (Judy Garland), išgarsėjusi vaidmenimis filmuose "Ozo šalies burtininkas" ("The Wizard of Oz"), "Susitikime Sent Lujyje" ("Meet Me in St Louis").

1981 m. ajatola Chomeinis (Khomeini) nuo valdžios nušalino Irano prezidentą Bani Sadrą (Bani-Sadr).

2000 m. mažiausiai 130 žmonių žuvo Kinijoje, Jangdzės upėje, apsivertus keltui.

2003 m. Indijos ministras pirmininkas Atalis Beharis Vadžpajus (Atal Behari Vajpayee) su vizitu atvyko į Kiniją. Tai buvo pirmasis Indijos lyderio vizitas Kinijoje po daugiau kaip dešimties metų.

2004 m. Bosnijos serbų prezidentas Draganas Cavičius pirmą kartą pripažino, kad serbai žiauriai elgėsi su musulmonais 1995 metais Srebrenicoje.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder