Betliejaus žvaigždės žybsniai

Šiandien sulaukę, kada sužibės Vakarė žvaigždė, sėsime valgyti Kūčių vakarienės. Toji Vakarė žvaigždė, spindinti, kaip man atrodo, virš Baltijos jūros, šiemet man bus įgijusi kiek kitokią prasmę po to, kai visai neplanuotai atsidūriau Izraelyje.

Keliaudami po šventąsias vietas, žinoma, užsukome ir į Betliejų, kur gimė Jėzus. O tuo metu danguje sužibo žvaigždė, kuri buvo ženklas ir gimusius kūdikius žudančiam tų žemių valdonui Erodui, ir trims išminčiams, dabar Trimis Karaliais vadinamiems.

Žinia, Jėzus gimė tvartelyje. O dabar toje vietoje stūkso graži Kalėdų bažnyčia. Ir tik jos požemyje, į kurį leidomės susikaupę, įrengtas mažas altorėlis, žymintis, kad būtent toje vietoje gruodžio 25 d. į pasaulį atėjo visai žmogiškas žmogutis su jam skirta misija. Kaip ir tūkstančiai piligrimų bei turistų prieš mane, dėjau ranką ant tos vietos, pažymėtos žvaigžde. Keista, bet nieko nepajutau. Tiesą sakant, net nežinau, ką tikėjausi pajusti... Bet gal nuo to lytėjimo parėjo kažkokia informacija, kuri laikui bėgant duos savo vaisių. Tikiuosi.

O šiandien man taip keistai atrodo, kad Jeruzalėje, Jėzaus Kristaus kelyje į Golgotą, įsikūrę vien arabų prekeiviai, beje, prekiaujantys beveik tik katalikiška atributika (verslas nugali net nuožmiausius Korano įsakus). Ir labai nustebau, kai juodo gymio vaikinukas taip kasdieniškai praėjo nešdamas kryžių. Lengvu žingsniu jis ėjo pro visas šiandien romėniškais skaitmenimis pažymėtas Jėzaus Kristaus stotis, kuriose šis klupo, nešdamas savo naštą. Tokiu pat lengvu žingsniu jis praėjo ir pro Kristaus kalėjimą, nuo kurio prasidėjo jo kelias į Golgotą.

Tas kelias man, turistei, pasirodė palyginti trumpas. Bet juo mes juk ėjome tik su smalsumo naštale... O ties XI stotimi užtikome nežinia kokiais tikslais pastatytus tris kryžius. Na, kur jau praleisi progą pamėginti užsiritinti ant savo pečių? Gal jie tuo tikslu - pajusti naštą - čia ir stovėjo? Tiesa, ši savotiška atrakcija užgulė mus ir materialine "našta"...

Šiaip ar taip, ant Jėzaus kryžiaus buvo "sumautos" žmonijos nuodėmės, kurias jam buvo skirta išpirkti. O mes ir toliau tokie pat netobuli ir nuodėmingi tempiame savo gyvenimo kryžius ir kryželius. Kai labai pavargstame, bandome klausti: už ką mums tai? Tuomet sulaukiame pasiūlymų pamėginti pakilnoti kito žmogaus kryžių, ir savoji našta pasirodo lengviausia... Todėl, kad Kūrėjas kiekvienam skiria pagal pečių tvirtumą. Duoda tiek, kiek gali panešti, tegul ir nusivarai kaip kuinas.

Bet juk ir atpildo sulauki. Didžiausias iš jų - žmonių meilė. Kiek šiandien pasaulyje Jėzų, gimusį Betliejuje, myli? Sunku būtų atsakyti. Juk ne visi į bažnyčias einame. Juk nesuskaičiuosi, kiek aplink mus vaikšto su juo širdyje. Bet jei taip yra, žmogus nieko blogo nei linkės, nei darys kitam žmogui. O tai ir yra visa ko esmė.

Jaukių Jums Kūčių ir gražių, Betliejaus žvaigžde apšviestų Kalėdų.

Gražina JUODYTĖ