Be jokių abejonių, Lietuva yra rojus

Dabar svilinantys karščiai degina Pakistaną. Dėl elektros tiekimo pertrūkių 20 mln. gyventojų turinčiame Karačyje nebeveikia vėsinimo įrenginiai, o oro temperatūra buvo pasiekusi 43 laipsnius. Ligoninės, į kurias vežami šilumos smūgius patyrę pacientai, perpildytos, mirusieji nebetelpa lavoninėse. Karščio aukų skaičius šalyje perkopė 700. Pakistano valdžia buvo priversta skelbti nepaprastąją padėtį.

Pranešama, kad pasienyje su Iranu temperatūra pakilo iki 49 laipsnių.

Kas atsitiko Azijoje ir kur karšto oro masės slinks toliau, „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės.

- Atsitiko tai, kad Ramiajame vandenyne susiformavo El Ninjo reiškinys ir su tuo yra susiję visi šitie karščiai. Kai jis susiformuoja, tai Australija dega, visur didžiuliai karščiai, o kitame pakraštyje, kaip šiuo metu Pietų Amerikoje, didžiausios liūtys. Anksčiau reiškinys kartodavosi dėsningai, dabar jis jau formuojasi taip, kaip jam išeina. Šiuo metu vandenyno paviršius yra įšilęs, aukšto ir žemo slėgio centrai pasislenka šiek tiek iš savo vietų, dėl to kaitimo persiformuoja visi cirkuliaciniai procesai. Didžiuliai karščiai būna Australijoje, Indijoje, Pakistane, Afrikoje. O kitoje pusėje prasideda liūtys ir visokie kitokie reiškiniai. 

- Kur toliau nuo Pakistano gali pasislinkti karščių zona?

- Kai susiformuoja El Ninjas, jis gali smarkiai reikštis iki rudens, net ir iki metų pabaigos. Jis eina greta tų šalių, kurios dabar kenčia kaitrą. Suaktyvėja taifūnai, visokie kitokie reiškiniai. Pavyzdžiui, Australijoje prasideda miškų gaisrai, ištisus plotus uždega ugniniai viesulai.

- Ar mūsų platumas tie reiškiniai gali pasiekti?

- Mūsų jie nepasiekia, bet cirkuliacinius procesus kiek pakoreguoja. Mes visi juk po vienu stogu. Jeigu vienoje vietoje kažkas pasislenka į vieną pusę, kitoje pusėje taip pat persistumia. Per Rusiją tie procesai kažkiek ateina iki mūsų, bet tiesioginio šių reiškinių poveikio nėra.

- Ar tautiečiai, vykstantys atostogauti į Turkiją, Egiptą, gali pakliūti į tas nepakeliamo karščio zonas?

- Gali, nes šitas reiškinys turi įtakos Afrikai. Aišku, tose zonose nebus tokio karščio kaip Indijoje, Pakistane, bet jo poveikį gali pajusti. Kol kas nesimato, kad žudantis karštis pasiektų lietuvių pamėgtus kurortus, bet ką žinai, kur gali pasisukti. Šiuo momentu tokio pavojaus nėra.

- O ką daryti kelialapius turintiems mūsų poilsiautojams, jeigu vis dėlto karščiai pasieks Afrikos žemyną?

- Geriau būtų, kad mūsų turistai mažiau važinėtų po karštus kraštus. Tai didžiulė problema. Pas mus vasarą didelių temperatūrų kontrastų nebūna. Bet kai susiruošia į šiltuosius kraštus žiemos metu, jie rizikuoja savo sveikata. Mes gimdami atsinešame genetinį kodą, esame vidutinių platumų gyventojai, mums reikalinga labai rimta aklimatizacija, o kai kas iš viso negali aklimatizuotis. Mes skrendame, o ne su arkliu važiuojame, staigiai įvyksta temperatūrų pasikeitimas per 40 ar 50 laipsnių. Esant tokiems skirtumams formuojasi uraganai. Tai įsivaizduokite, kas darosi mūsų kraujagyslėse. Mes save aliname puldami į pliažus, gulime kryžiumi savaitę, o kai tas organizmas pradeda prisitaikyti, mes vėl į lėktuvą ir vėl patiriame temperatūrų skirtumą.

- Bet vasarą tokių temperatūrų skirtumų nebūna, o ilsėtis ten labai norisi...

- Jeigu, pavyzdžiui, pas mus 18 laipsnių, o nuskridę randame daugiau kaip 40? Jau didelis skirtumas. Jeigu labai norisi, nuskridę iš karto nepulkite į pliažus. Būtina gerti daug vandens, kad neištiktų dehidratacinė koma, reikia dengti akis, galvą ir būti daugiau pavėsyje, o ne žudytis saulėje. Ir dar lietuviai labai blogai daro, kad pasiima mažus vaikus. Ypač iki dešimties metų vaikai neturi imuninės sistemos, vaikai išbalansuojami iki begalybės. O paskui aiškinamės, kodėl jie auga tokie nugeibę.

- Anksčiau sakydavome „karšta kaip Afrikoje“. Dabar tas palyginimas tarsi nebetinka? 

- Labiau tiktų sakyti „karšta kaip Australijoje“. Apskritai klimatas ir Afrikoje, ir visame pasaulyje kinta. Labiausiai, aišku, šyla šiaurinis pusrutulis. Pavyzdžiui, pernai visame pasaulyje buvo pati aukščiausia metinė temperatūra.

- Na, o ką pasakytumėte apie mokslininkų pranašaujamą mažąjį ledynmetį?

- Apie tuos ledynmečius ir naujus šalčius mes girdime per dieną po dešimt kartų. Kol kas klimatas tik šiltėja. Gal tai susiję su tarša.

- Mes turėjome tikrą lietuvišką, vėsų birželį. Ko tikėtis atostogausiantiems vėliau?

- Birželis buvo šiek tiek vėsesnis. Liepa irgi nenumatoma karšta, kai kuriomis dekadomis gali būti žymesni temperatūros svyravimai. Mes ilgalaikių prognozių nesudarome, bet pagal amerikiečių prognozes iki lapkričio Europoje orai bus artimi šalių klimatinei normai.